Rūtos knyga, 1 sk.

2 To vyro vardas buvo Elimelechas, jo žmonos vardas Noomė, o sūnų – Machlonas ir Kiljonas, efratai iš Judo Betliejaus. Jie atvyko į Moabo kraštą ir ten apsigyveno. En Lbd JBIB CMp3 McGee mp3 txt Klausyti Pr 35,19 1 Sam 1,1 1 Sam 17,21 Mch 5,2

John Vernon McGee komentaras šiai eilutei:

Vyro vardas buvo Elimelechas, kuris išvertus reiškia ,,mano Dievas yra Karalius“ arba ,,Karalius yra mano Dievas“. Taigi matome žmogų, kurio vardas tikrai prasmingas. Tik pagalvokite apie jo liudijimą ten, kur jis dirbo. Kai jį kviesdavo, žmonės nesakydavo lietuviškai ,,Elimelechai“. Jie sakydavo: ,,Mano Dievas yra Karalius“ arba ,,Dievas yra mano Karalius“. Čia tai bent, argi nenuostabu būtų turėti tokį vardą? Jau pats jo vardas yra liudijimas. Visgi nepaprastai blogai turint tokį vardą pabėgti į Moabo kraštą. Jis nesielgia taip, lyg Dievas būtų jo Karalius.

Jo žmonos vardas – Noomė. Pavartę gerą Biblijos žodyną, sužinotumėte, kad jos vardas reiškia ,,malonioji“. Norėčiau pavadinti ją kitaip. Manau, jog tikrasis jos vardas buvo Marytė Saulytė. Ji buvo nuostabi asmenybė. Ši moteris buvo viena iš tų žmonių, kurie žvelgia į gyvenimą optimistiškai. Šiandien yra daug tokių krikščionių. Jie visada pastebi ką nors gero. Tokie tikintieji visada gyvena nepriklausomi nuo aplinkybių, o ne jų prislėgti. Yra žmonių, kurie nuolat skundžiasi, visada ieško kliaučių. Bet tik ne Noomė, tik ne Marytė Saulytė.

Elimelechas su Noome turėjo du sūnus. Jų vardai – Machlonas ir Kiljonas. Vardas Machlonas reiškia ,,nesveikas“. o Kiljonas – ,,silpnas“. Tad ji turėjo du ligotus vaikus. Ir, manau, kad Betliejuje apie ją labai gerai kalbėdavo. ,,Tiesiog nesuprantu, kaip Marytė Saulytė gali taip švytėti ir būti tokia linksma, turėdama du nesveikus berniukus“. Toks jau buvo jos gyvenimas. Taip pat skaitome, kad ji ir jos vyras buvo efratai, gyvenę Judo Betliejuje.

,,Jie… nukeliavo į Moabo lygumas ir ten apsigyveno“. Taigi ši šeima ne tik išvyko svetur, bet ir ten apsistojo. Nors sūnui palaidūnui ir teko gyventi su kiaulėmis, galop jis pasakė: ,,Kelsiuos, eisiu pas tėvą“ (Luko 15,18). Kartais palaidūnas ilgai užsibūna kiaulidėje, o ši šeima, deja, pasiliko ten per ilgai. Ir žinote, kas atsitinka krikščionių šeimai ar žmogui, kuris yra Dievo vaikas, pabėgęs į tolimą šalį? Ten jie visada skaudžiai pasimoko. Tėvas, sugrįžus sūnui palaidūnui, galėjo pasakyti tarnui: ,,Atnešk mano diržą. Užkursiu šiam vaikinui gerą pirtį. Išlėkęs iššvaistė mano pinigus ir užtraukė man nešlovę. Iškaršiu jam kaip reikiant kailį“. Užuot pasielgęs taip, jis apkabino jaunuolį ir liepė tarnui papjauti nupenėtą veršį bei atnešti jo sūnui geriausią rūbą. Matote, daug krikščionių šiandien mano, kad Dievas yra griežtas ir žiaurus Tėvas, kuris sugrįžusio pas Jį nepriima, bet nubaudžia. Jis nepers jums kailio. Beržinės košės jūs jau gavote tolimoje šalyje. Taip nutiko ir sūnui palaidūnui, nes jis gavo kaip reikiant. Ir ši šeima valgys vargo vakarienę. Tolimoje šalyje jų kailis tikrai kentės. Bet jie, mano galva, puiki šeima. Vyras, vardu ,,Mano Dievas yra Karalius“, buvo tėvas ir šeimos galva. Marytė Saulytė – žmona ir motina, o be to du pasiligoję berniukai – Machlonas ir Kiljonas. Atvykę į Moabo kraštą, jie maitinasi iš šiukšlių dėžės, bet toliau ten gyvena.

Atkreipkite dėmesį į tai, kas nutinka.

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu