| Atversta Heb9,14 vieta Biblijoje. | Rezultatai nuo 1 iki 1. |
14 tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip auką be dėmės Dievui, nuvalys jūsų sąžinę nuo mirties darbų, kad tarnautumėte gyvajam Dievui. En Lbd NTG JBIB CMp3 McGee mp3 txt Klausyti 1 Pt 3,18 Heb 6,1 Heb 10,22 Jer 10,10 Tit 2,14 Heb 1,3 Heb 7,27 Heb 9,12 Heb 10,2 1 Pt 1,19 Rom 6,13 Ef 5,2 1 Pt 4,2 1 Jn 1,7 Kun 22,20 Sk 19,2-21 Sk 28,3 Sk 28,9 Sk 28,11 Įst 5,26 Įst 15,21 Įst 17,1 Įst 31,27 Įst 33,27 1 Sam 17,26 2 Sam 4,11 2 Kar 19,16 Job 15,16 Iz 42,1 Iz 53,9 Iz 57,15 Iz 61,1 Dan 6,26 Dan 9,24-26 Mt 7,11 Mt 12,28 Mt 20,28 Lk 1,74 Lk 4,18 Lk 12,24 Lk 12,28 Jn 3,34 Apd 1,2 Apd 10,38 Apd 14,15 Rom 1,4 Rom 1,20 Rom 6,22 Rom 11,12 Rom 11,24 2 Kor 5,21 2 Kor 6,16 Gal 2,19 Ef 2,5 1 Tes 1,9 1 Tim 1,17 1 Tim 3,15 Heb 9,7 Heb 9,9 Heb 11,21 1 Pt 2,22 1 Pt 2,24 1 Jn 3,5 Apr 1,5
Jei gyvulių kraujas galėjo apvalyti nuo apeiginio susiteršimo, juolab Kristaus kraujas gali panaikinti nuodėmės kaltę. Pagaliau, jei būtų pakakę jaučių ir ožių kraujo, Kristus nebūtų liejęs savo kraujo.
,,Nuvalys mūsų sąžinę“. Įsakas dėl žalos telyčios pelenų panaudojimo, aprašytas Skaičių knygos 19-ame skyriuje, simbolizuoja tikinčiojo gyvenimą ir tai, kad mums, tikintiesiems, reikalingas nuolatinis apvalymas. Jono pirmo laiško 1-ame skyriuje 7-oje ir 9-oje eilutėse skaitome: ,,O jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais, ir jo Sūnaus Jėzaus kraujas [nuolat] apvalo mus nuo visų nuodėmių (…) Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių“. Kaip matote, Kristaus kraujas apvalo ne kūną, bet sąžinę.
Būtent žmogaus sąžinei reikalingas apvalymas. Mes su jumis privalome suvokti nuostabios Kristaus aukos prasmę. Privalome suvokti, jog Jis gali visiškai atleisti mums visas nuodėmes ir nuo jų apvalyti. Dievo žodis pažadina sąžinę, tačiau ji gali patirti užbaigto išganymo atilsį. Galime ramiai miegoti naktimis, žinodami, jog mūsų nuodėmės visiškai, galutinai ir negrįžtamai atleistos. Galime būti tikri, jog esame priimtini Dievui, nes Kristus viską padarė kaip reikiant.
Girdėjau pasakojimą apie berniuką, kuris kažkuo prasikalto ir atėjo paprašyti tėčio atleidimo. Tėvas tarė: ,,Kadangi atėjai ir prisipažinai blogai pasielgęs, aš tau atleidžiu“. Tačiau kur buvęs, kur nebuvęs sūnus vėl atbėgo prašyti atleidimo. Tėvas patikino jį: ,,Na, aš jau atleidau tau“. Berniukas sugrįžo dar kelis kartus. Galiausiai tėvas nukirto: ,,Sūnau, jei dar sykį pas mane ateisi, aš tave išpersiu! Juk sakiau, kad tau atleidau“.
Kaip dažnai tikintieji sako: ,,Ak, aš nesu tikras dėl savo išganymo. Nežinau, ar tikrai esu išgelbėtas“. Jie nuolat vaikšto pas Viešpatį, prašydami atleidimo už tas pačias nuodėmes. Manau, Viešpats atsakytų jiems: ,,Aš jau atleidau tau. Jei tiki mano Sūnų, tavo nuodėmės atleistos“. Mums reikia tai suvokti ir pasikliauti Dievo žodžiu.
,,Nuvalys mūsų sąžinę nuo mirties darbų“. Mirties darbai yra darbai, kuriais mes bandome užsitarnauti išganymą. Matote, mes esame mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis. Ką gali padaryti numirėlis? Visi jo darbai yra negyvi. Dar nesu girdėjęs, kad koks nors numirėlis atliktų gyvą darbą – tai neįmanoma. Taigi visa, ką jūs darote, stengdamasis užsitarnauti išgelbėjimą, yra tik mirties darbai.
Kadangi geri darbai yra ne išganymo priežastis, o rezultatas, toliau laiško autorius sako: ,,nuvalys mūsų sąžinę nuo mirties darbų, idant tarnautume gyvajam Dievui“. Žodį ,,tarnautume“ iš tikrųjų derėtų versti žodžiu ,,šlovintume“. Taigi šio skyriaus 14-os eilutės antrą dalį geriau būtų versti taip: ,,nuvalys mūsų sąžinę nuo mirties darbų idant šlovintume gyvąjį Dievą“. Kaip jau minėjau, šlovinimas neatsiejamas nuo tarnavimo. Negalite tarnauti Dievui Jo negarbindamas ar garbinti Jį netarnaudamas Jam. Matydamas tingų šventąjį, nieko nedarantį dėl Dievo, aš neimu abejoti jo išganymu, tačiau jo garbinimas kelia rimtų įtarimų. Ar toks tikintysis tikrai garbina Dievą? Jei mes parpultume priešais savo Viešpatį, atiduodami Jam garbę ir šlovę, atsikėlę tikrai pradėtume darbuotis dėl Jo.
Pirmojoje Biblijoje, kurią man padovanojo mama, buvau užsirašęs tokį posmelį:
Aš dirbu ne todėl, kad Dangų sau laimėčiau;
Juk darbą šį atliko mano Viešpats!
Aš dirbu tartum vergas, padėkos nevertas,
Iš meilės Dievo Sūnui, Jo aukos prikeltas.
[...]|
Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu
|
