| Atversta Apd21,19 vieta Biblijoje. | Rezultatai nuo 1 iki 1. |
19 Juos pasveikinęs, jis smulkiai išdėstė visa, ką Dievas padarė pagonijoje per jo tarnystę. En Lbd NTG JBIB CMp3 McGee mp3 txt Klausyti Apd 1,17 Apd 14,27 Rom 15,18-19 Apd 11,4-18 Apd 15,4 Apd 15,12 Apd 20,24 1 Kor 3,5-9 1 Kor 15,10 2 Kor 6,1 2 Kor 12,12 Kol 1,29
Žydai šiek tiek iškreipė Pauliaus žodžius. Iš tiesų apaštalas to nemokė.
Tuojau skaitysime dar vieną įdomią pastraipą, dėl kurios daugelio Biblijos mokytojų nuomonės išsiskiria. Ar Paulius vykdė Dievo valią, kai nuvykęs į Jeruzalę padarė žydišką įžadą, tuo pačiu veikiausiai paaukodamas atnašą?
Jeruzalės tikintieji kalba apie tūkstančius į Kristų atsivertusių žydų. Šie žydai, atradę pilnatvę Jėzuje Kristuje, neapleido Mozės Įstatymo. Visgi, jie negalėjo reikalauti, kad Įstatymo laikytųsi ir pagonys. Kita vertus, pagonys negalėjo reikalauti, kad žydai atsisakytų Įstatymo tvarkos. Aišku, izraelitai turėjo pripažinti, jog ši tvarka negali jų išgelbėti. Tie, kurie tvirtina, kad Dievo malonė nevertė pagonių laikytis Mozės Įstatymo, atrodo, užmiršta, jog ta pati malonė leidžia žydui toliau laikytis senųjų priesakų, jei tai neprieštarauja Dievo valiai.
Pavyzdžiui, mes žinome, kad iki apsilankant pas Paulių Antiochijoje, Petras nevalgė nieko, kas, pasak Mozės Įstatymo, buvo nešvaru. Be to, žydų tikintiesiems pasibjaurėjimą kėlė stabams paaukotas maistas. Tačiau pagonys dėl to nejautė jokios sąžinės graužaties. Visgi, jei stabams paaukotos mėsos valgymas piktino kitą tikintįjį ir tapdavo suklupimo akmeniu, tai jau būdavo negerai. Paulius labai aiškiai sako, kad mėsa nepriartina mūsų prie Dievo. ,,Maistas negali mūsų priartinti prie Dievo. Kai nevalgome, nieko neprarandame, ir kai valgome, nieko nelaimime“ (I Korintiečiams 8, 8).
Apaštalas Paulius taip pat rašė, jog žmogui, išauklėtam pagal tam tikrus papročius, net ir priėmus Viešpatį Jėzų kaip savo Gelbėtoją, Dievo malonė leidžia toliau laikytis tų papročių. ,,Todėl, kaip Viešpats kuriam paskyrė, kokį Dievas kurį pašaukė, to jis ir toliau tesilaiko. Taip aš mokau visose Bažnyčiose. Kas nors buvo pašauktas tikėti apipjaustytas? Tegu nesistengia nuslėpti apipjaustymo. Buvo pašauktas neapipjaustytas? Tegu nedaro apipjaustymo. Juk apipjaustymas yra niekas ir neapipjaustymas niekas, tiktai Dievo įsakymų laikymasis – viskas. Tegul kiekvienas pasilieka toksai, koks buvo pašauktas“ (I Korintiečiams 7,17-20).
Paulius taikė šį principą laimėdamas žmones Kristui. ,,Būdamas nuo nieko nepriklausomas, aš pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau. Žydams buvau kaip žydas, kad laimėčiau žydus. Tiems, kurie laikosi įstatymo, tapau įstatymo tarnu, kad laimėčiau besilaikančius įstatymo, nors pats nesu jam pavaldus. Tiems, kurie neturi įstatymo, buvau kaip neturintis įstatymo, kad laimėčiau tuos, kurie neturi įstatymo, nors pats esu ne be Dievo įstatymo, bet susaistytas Kristaus įstatymo. Silpniesiems pasidariau silpnas, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau. Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas“ (I Korintiečiams 9,19-23). Nemanau, kad turėtume Paulių kaltinti už tai, ką jis daro Jeruzalėje. Malonė leido šiam vyrui padaryti žydišką įžadą ir taip Viešpačiui laimėti daugiau žydų. Jei apaštalas būtų buvęs pagonių kilmės, tuomet, žinoma, galėtume suabejoti, ar jam reikėjo laikytis svetimų papročių.
Visa tai turėdami omenyje, galime geriau suprasti Pauliaus veiksmus.
[...]|
Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu
|
