Biblijos teminė rodyklė

Raktinis žodis: kalebas => angl. Caleb (Powered by Yandex.Translate)


Paieškos langelyje įrašykite temą apibūdinantį žodį arba frazę, pvz. kantrybė tikėjimas

Joz 14,6-15
6 Judo giminės vyresnieji atėjo pas Jozuę į Gilgalą; Jefunės sūnus Kalebas, kenazas, tarė jam: “Tu žinai, ką Viešpats kalbėjo Dievo tarnui Mozei apie tave ir mane Kadeš Barnėjoje.
7 Aš buvau keturiasdešimties metų amžiaus, kai Viešpaties tarnas Mozė mane pasiuntė iš Kadeš Barnėjos išžvalgyti šalį, ir aš jam viską pranešiau, kas buvo mano širdyje.
8 Nors mano broliai, kurie ėjo su manimi, išgąsdino tautą, tačiau aš iki galo sekiau Viešpačiu, savo Dievu.
9 Tą dieną Mozė prisiekė: ‘Tikrai žemę, kurią mindžiojo tavo koja, paveldėsi tu ir tavo vaikai amžiams, nes tu iki galo sekei Viešpačiu, savo Dievu’.
10 Taigi Viešpats išlaikė mane gyvą, kaip Jis pažadėjo, keturiasdešimt penkerius metus nuo to laiko, kai Viešpats, Izraeliui klaidžiojant dykumoje, kalbėjo tai Mozei. Šiandien aš esu aštuoniasdešimt penkerių metų amžiaus.
11 Aš ir šiandien dar esu toks tvirtas, kaip tą dieną, kai Mozė mane siuntė išžvalgyti šalį. Vis dar esu stiprus kariauti ir vadovauti.
12 Taigi dabar duok man šitą kalną, apie kurį Viešpats kalbėjo. Juk tu tada girdėjai, kad ten gyvena anakiečiai ir turi didelių, sutvirtintų miestų. Gal Viešpats bus su manimi, ir aš nugalėsiu juos”.
13 Jozuė palaimino Kalebą ir davė jam paveldėti Hebroną.
14 Taip Hebroną paveldėjo Jefunės sūnus Kalebas, kenazas, iki šios dienos, nes jis iki galo sekė Viešpačiu, Izraelio Dievu.
15 Hebronas anksčiau vadinosi Kirjat Arba. (Arba buvo žymus žmogus tarp anakiečių.) Kraštas susilaukė ramybės.

Sk 14,24
24 Savo tarną Kalebą, kuris kupinas kitokios dvasios ir iki galo sekė manimi, įvesiu į tą žemę, į kurią jis buvo nuėjęs, ir jo palikuonys ją paveldės.

Ps 26,1-12
1 Viešpatie, pateisink mane, nes esu nekaltas; Viešpačiu pasitikėjau, todėl nesvyruosiu.
2 Viešpatie, išmėgink ir išbandyk mane, ištirk mano širdį ir inkstus.
3 Tavo malonė yra mano akyse, ir aš vaikščiojau Tavo tiesoje.
4 Nesėdžiu su klastingaisiais, nesilankau pas apsimetėlius.
5 Nekenčiu piktadarių draugystės ir nesėdžiu su nedorėliais.
6 Nekaltume plaunu savo rankas ir lankau Tavo aukurą, Viešpatie,
7 kad garsiai giedočiau padėkos giesmę ir skelbčiau Tavo nuostabius darbus.
8 Viešpatie, mėgstu Tavo namų buveinę, vietą, kur Tavo garbė gyvena.
9 Neatimk mano sielos su nusidėjėliais ir mano gyvenimo su kraujo trokštančiais.
10 Jų rankose nusikaltimas, jų dešinė pilna kyšių.
11 Tačiau aš elgiuosi nekaltai. Atpirk mane ir būk man gailestingas.
12 Mano koja stovi lygioje vietoje; aš susirinkimuose Viešpatį girsiu.

Joz 14,7-10
7 Aš buvau keturiasdešimties metų amžiaus, kai Viešpaties tarnas Mozė mane pasiuntė iš Kadeš Barnėjos išžvalgyti šalį, ir aš jam viską pranešiau, kas buvo mano širdyje.
8 Nors mano broliai, kurie ėjo su manimi, išgąsdino tautą, tačiau aš iki galo sekiau Viešpačiu, savo Dievu.
9 Tą dieną Mozė prisiekė: ‘Tikrai žemę, kurią mindžiojo tavo koja, paveldėsi tu ir tavo vaikai amžiams, nes tu iki galo sekei Viešpačiu, savo Dievu’.
10 Taigi Viešpats išlaikė mane gyvą, kaip Jis pažadėjo, keturiasdešimt penkerius metus nuo to laiko, kai Viešpats, Izraeliui klaidžiojant dykumoje, kalbėjo tai Mozei. Šiandien aš esu aštuoniasdešimt penkerių metų amžiaus.

Sk 32,11-13
11 ‘Šitie žmonės, kurie išėjo iš Egipto, dvidešimties metų ir vyresni, neišvys žemės, kurią pažadėjau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, nes jie nesekė manimi iki galo,
12 išskyrus kenazą Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę, kurie iki galo sekė Viešpačiu’.
13 Viešpats, užsirūstinęs ant izraelitų, leido jiems klaidžioti dykumoje, kol išmirė visa karta, kuri buvo nusikaltusi Viešpačiui.

Sk 13,26-30
26 pas Mozę, Aaroną ir izraelitus į Kadešą, į Parano dykumą. Jie papasakojo visiems, ką sužinojo, ir parodė to krašto vaisius.
27 Jie sakė: “Buvome nuėję į žemę, į kurią mus siuntei. Ji tikrai plūsta pienu ir medumi, ir štai jos vaisiai;
28 bet jos gyventojai yra stiprūs, miestai dideli, apjuosti mūro sienomis. Ten matėme ir Anako palikuonių.
29 Amalekiečiai gyvena pietuose, hetitai, jebusiečiai ir amoritai kalnuose, kanaaniečiai prie jūros ir Jordano slėnyje”.
30 Bet Kalebas nuramino žmones prieš Mozę ir sakė: “Eikime ir užimkime tą žemę, nes mes esame pajėgūs juos nugalėti”.

Joz 15,13-16
13 Jefunės sūnui Kalebui jis davė dalį tarp Judo vaikų, kaip Viešpats įsakė Jozuei, Arbos, Anako tėvo, miestą, kuris yra Hebronas.
14 Kalebas išvarė iš ten tris Anako sūnus: Šešają, Ahimaną ir Talmają.
15 Iš ten Kalebas traukė prieš Debyrą; Debyras anksčiau vadinosi Kirjat Seferu.
16 Kalebas tarė: “Kas užims Kirjat Seferą, tam duosiu savo dukterį Achsą į žmonas”.

Sk 14,30
30 neįeisite į žemę, kurią jums pažadėjau, išskyrus Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę.

Sk 14,6-9
6 Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas iš tų, kurie žvalgė kraštą, perplėšė savo rūbus
7 ir kalbėjo izraelitams: “Žemė, kurią apėjome ir išžvalgėme, labai gera.
8 Jei Viešpats bus maloningas, Jis mus įves į tą žemę, plūstančią pienu ir medumi.
9 Tik nesukilkite prieš Viešpatį ir nebijokite to krašto žmonių. Mes juos valgysime kaip duoną, jie neturi apsaugos, o Viešpats yra su mumis, nebijokime!”

Sk 13,6
6 Judo giminės-Jefunės sūnų Kalebą,

Sk 26,63-65
63 Tai izraelitai, kuriuos suskaičiavo Mozė ir kunigas Eleazaras Moabo lygumoje prie Jordano, ties Jerichu.
64 Tarp jų nebuvo nė vieno iš tų, kurie buvo anksčiau Mozės ir Aarono suskaičiuoti Sinajaus dykumoje,
65 nes Viešpats buvo pasakęs, kad jie visi mirs dykumoje. Nė vienas neišliko, išskyrus Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę.

Sk 14,38
38 Iš visų, kurie buvo išėję žemę išžvalgyti, gyvi liko tik Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas.

Sk 13,30
30 Bet Kalebas nuramino žmones prieš Mozę ir sakė: “Eikime ir užimkime tą žemę, nes mes esame pajėgūs juos nugalėti”.

Sk 34,19
19 Jų vardai: iš Judo giminės-Jefunės sūnus Kalebas,

1 Krn 4,15
15 Jefunės sūnaus Kalebo sūnūs: Iruvas, Ela ir Naamas. Elos sūnus buvo Kenazas.

Rom 4,16
16 Taigi paveldėjimas priklauso nuo tikėjimo, kad būtų iš malonės ir pažadas būtų tikras visiems palikuonims, ne tik tiems, kurie remiasi įstatymu, bet ir tiems, kurie turi tikėjimą Abraomo, kuris yra mūsų visų tėvas,

Gal 6,9
9 Nepavarkime daryti gera, nes savo metu pjausime derlių, jei nepailsime!

Joz 14,1-15
1 Šitos yra žemės, kurias gavo paveldėti izraelitai Kanaano šalyje, kaip jiems paskyrė kunigas Eleazaras, Nūno sūnus Jozuė ir izraelitų giminių vyresnieji.
2 Jie burtų keliu gavo žemes paveldėti, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei padalinti jas devynioms ir pusei giminės.
3 Mozė davė dalį dviem ir pusei giminės rytinėje Jordano pusėje, o levitams nedavė jokio paveldėjimo.
4 Juozapo buvo dvi giminės: Manaso ir Efraimo. Levitai negavo kitos dalies, kaip tik miestus apsigyventi ir ganyklas gyvuliams.
5 Izraelitai, paskirstydami žemę, padarė, kaip Viešpats įsakė Mozei.
6 Judo giminės vyresnieji atėjo pas Jozuę į Gilgalą; Jefunės sūnus Kalebas, kenazas, tarė jam: “Tu žinai, ką Viešpats kalbėjo Dievo tarnui Mozei apie tave ir mane Kadeš Barnėjoje.
7 Aš buvau keturiasdešimties metų amžiaus, kai Viešpaties tarnas Mozė mane pasiuntė iš Kadeš Barnėjos išžvalgyti šalį, ir aš jam viską pranešiau, kas buvo mano širdyje.
8 Nors mano broliai, kurie ėjo su manimi, išgąsdino tautą, tačiau aš iki galo sekiau Viešpačiu, savo Dievu.
9 Tą dieną Mozė prisiekė: ‘Tikrai žemę, kurią mindžiojo tavo koja, paveldėsi tu ir tavo vaikai amžiams, nes tu iki galo sekei Viešpačiu, savo Dievu’.
10 Taigi Viešpats išlaikė mane gyvą, kaip Jis pažadėjo, keturiasdešimt penkerius metus nuo to laiko, kai Viešpats, Izraeliui klaidžiojant dykumoje, kalbėjo tai Mozei. Šiandien aš esu aštuoniasdešimt penkerių metų amžiaus.
11 Aš ir šiandien dar esu toks tvirtas, kaip tą dieną, kai Mozė mane siuntė išžvalgyti šalį. Vis dar esu stiprus kariauti ir vadovauti.
12 Taigi dabar duok man šitą kalną, apie kurį Viešpats kalbėjo. Juk tu tada girdėjai, kad ten gyvena anakiečiai ir turi didelių, sutvirtintų miestų. Gal Viešpats bus su manimi, ir aš nugalėsiu juos”.
13 Jozuė palaimino Kalebą ir davė jam paveldėti Hebroną.
14 Taip Hebroną paveldėjo Jefunės sūnus Kalebas, kenazas, iki šios dienos, nes jis iki galo sekė Viešpačiu, Izraelio Dievu.
15 Hebronas anksčiau vadinosi Kirjat Arba. (Arba buvo žymus žmogus tarp anakiečių.) Kraštas susilaukė ramybės.

Rom 5,8-12
8 O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.
9 Tad dar tikriau dabar, kai esame išteisinti Jo krauju, mes būsime per Jį išgelbėti nuo rūstybės.
10 Jeigu, kai dar buvome priešai, mus sutaikė su Dievu Jo Sūnaus mirtis, tai tuo labiau mus išgelbės Jo gyvybė, kai jau esame sutaikinti.
11 Negana to,-mes džiaugiamės Dieve per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuriuo esame sutaikyti.
12 Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis pasiekė visus žmones, nes visi nusidėjo.

Sk 32,12
12 išskyrus kenazą Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę, kurie iki galo sekė Viešpačiu’.

Joz 14,14
14 Taip Hebroną paveldėjo Jefunės sūnus Kalebas, kenazas, iki šios dienos, nes jis iki galo sekė Viešpačiu, Izraelio Dievu.

Sk 14,6
6 Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas iš tų, kurie žvalgė kraštą, perplėšė savo rūbus

Joz 14,8
8 Nors mano broliai, kurie ėjo su manimi, išgąsdino tautą, tačiau aš iki galo sekiau Viešpačiu, savo Dievu.

Joz 14,6
6 Judo giminės vyresnieji atėjo pas Jozuę į Gilgalą; Jefunės sūnus Kalebas, kenazas, tarė jam: “Tu žinai, ką Viešpats kalbėjo Dievo tarnui Mozei apie tave ir mane Kadeš Barnėjoje.

Įst 1,36
36 išskyrus Jefunės sūnų Kalebą; jis ją matys; Aš duosiu jam ir jo vaikams žemę, kurioje jis vaikščiojo, nes jis sekė mane iki galo’.

Jn 3,16
16 Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.

Sk 13,1-14
1 Ir Viešpats kalbėjo Mozei:
2 “Siųsk vyrus, po vieną vyresnįjį iš kiekvienos giminės, išžvalgyti Kanaano žemės, kurią duosiu izraelitams”.
3 Mozė padarė, ką Viešpats įsakė. Jis išsiuntė iš Parano dykumos kiekvienos giminės vyresnįjį:
4 Rubeno giminės-Zakūro sūnų Šamūvą,
5 Simeono giminės-Horio sūnų Šafatą,
6 Judo giminės-Jefunės sūnų Kalebą,
7 Isacharo giminės-Juozapo sūnų Igalą,
8 Efraimo giminės-Nūno sūnų Ozėją,
9 Benjamino giminės-Rafuvo sūnų Paltį,
10 Zabulono giminės-Sodžio sūnų Gadielį,
11 iš Juozapo sūnų, Manaso giminės- Susio sūnų Gadį,
12 Dano giminės-Gemalio sūnų Amielį,
13 Ašero giminės-Mykolo sūnų Setūrą,
14 Neftalio giminės-Vofsio sūnų Nachbį,

Ps 130,1-135
1 Iš gilybės šaukiuos Tavęs, Viešpatie!
2 Viešpatie, išgirsk mano balsą! Tegul Tavo ausys išgirsta mano maldavimus.
3 Viešpatie, jei Tu neatleisi kalčių, kas, Viešpatie, išsilaikys?
4 Bet Tu atleidi nuodėmes, kad Tavęs bijotų.
5 Tu esi mano viltis, Viešpatie, mano siela Tavo žodžiu viliasi.
6 Mano siela laukia Viešpaties labiau, kaip sargybiniai laukia ryto.
7 Tegu Izraelis viliasi Viešpačiu, nes Viešpats yra gailestingas ir Jo išvadavimas didis.
8 Jis išvaduos Izraelį iš visų jo nedorybių.

1 Krn 4,17
17 Ezro sūnūs: Jeteras, Meredas, Eferas ir Jalonas; be to, jam gimė Mirjama, Šamajas ir Išbachas, Eštemojos tėvas.

Joz 15,14
14 Kalebas išvarė iš ten tris Anako sūnus: Šešają, Ahimaną ir Talmają.

Joz 15,13
13 Jefunės sūnui Kalebui jis davė dalį tarp Judo vaikų, kaip Viešpats įsakė Jozuei, Arbos, Anako tėvo, miestą, kuris yra Hebronas.

Joz 13,1-14
1 Jozuei sulaukus senatvės,Viešpats tarė: “Tu pasenai, sulaukei ilgo amžiaus, o dar liko daug žemių užimti:
2 visas filistinų ir gešūriečių kraštas
3 nuo Šihoro Egipto rytuose iki Ekrono šiaurėje, kanaaniečių žemė, valdoma penkių filistinų kunigaikščių: Gazos, Ašdodo, Aškelono, Gato ir Ekrono, taip pat ir avai.
4 Į pietus visa kanaaniečių šalis nuo sidoniečiams priklausančios Mearos iki Afeko, amoritų sienos;
5 gebaliečių kraštas ir visas rytų Libanas nuo Hermono kalno papėdėje esančio Baal Gado iki Emato;
6 visi kalnų gyventojai nuo Libano iki Misrefot Maimo ir sidoniečiai. Aš juos pašalinsiu iš izraelitų akivaizdos, tik padalyk kraštą burtų keliu izraelitams paveldėjimui, kaip tau įsakiau.
7 Padalyk kraštą devynioms giminėms ir pusei Manaso giminės”.
8 Kita pusė Manaso giminės, kartu su Rubeno ir Gado giminėmis jau gavo paveldėjimą, kurį jiems davė Viešpaties tarnas Mozė Jordano rytinėje pusėje:
9 nuo Aroero, esančio Arnono upės pakrantėje, miestą upės viduryje, visą Medebos lygumą iki Dibono,
10 visus miestus amoritų karaliaus Sihono, kuris karaliavo Hešbone, iki amonitų sienos,
11 Gileadą, gešūriečių ir maakų kraštą, visą Hermono kalnyną, Bašaną iki Salchos,
12 visą Ogo, kuris karaliavo Aštarote ir Edrėjyje, karalystę Bašane. Jis buvo iš milžinų palikuonių, kuriuos Mozė nugalėjo ir išvarė.
13 Tačiau Izraelio vaikai neišvarė gešūriečių ir maakų, kurie liko gyventi tarp Izraelio iki šios dienos.
14 Tik Levio giminei Mozė nedavė dalies paveldėjimui, nes jų dalis yra Viešpats, Izraelio Dievas, kaip Jis sakė.

Sk 26,65
65 nes Viešpats buvo pasakęs, kad jie visi mirs dykumoje. Nė vienas neišliko, išskyrus Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę.

Jn 3,16-17
16 Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
17 Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas.

Iz 6,8
8 Aš girdėjau Viešpaties balsą. Jis klausė: “Ką man pasiųsti? Kas eis už mus?” Aš atsiliepiau: “Aš čia, siųsk mane!”

1 Sam 30,14
14 Mes buvome įsiveržę į pietinį keretų kraštą ir į Judą, į pietines Kalebo žemes, ir mes sudeginome Ciklagą”.

1 Sam 25,3
3 Jo vardas buvo Nabalas, o jo žmonos-Abigailė. Moteris buvo išmintinga ir graži, bet jos vyras šiurkštus ir blogo elgesio; jis buvo iš Kalebo namų.

Joz 1,9
9 Atsimink, ką įsakiau,-būk stiprus ir drąsus, nenusigąsk ir nebijok! Aš, Viešpats, tavo Dievas, būsiu su tavimi, kur tik tu eisi”.

Jn 1,1-3
1 Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.
2 Jis pradžioje buvo pas Dievą.
3 Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę.

1 Krn 2,1-55
1 Izraelio sūnūs: Rubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas, Zabulonas,
2 Danas, Juozapas, Benjaminas, Neftalis, Gadas ir Ašeras.
3 Judo sūnūs: Eras, Onanas ir Šela; tie trys buvo kanaanietės Šūvos vaikai. Judo pirmagimis Eras buvo nedoras Viešpaties akyse, todėl Viešpats siuntė jam mirtį.
4 Su savo marčia Tamara Judas turėjo Perecą ir Zerachą. Iš viso buvo penki Judo sūnūs.
5 Pereco sūnūs: Esromas ir Hamulas.
6 Zeracho sūnūs: Zimris, Etanas, Hemanas, Kalkolas ir Dara, iš viso penki.
7 Karmio sūnus Achanas užtraukė nelaimę Izraeliui, nes jis pavogė, kas buvo skirta sunaikinti.
8 Etano sūnus buvo Azarija.
9 Esromo sūnūs: Jerachmeelis, Aramas ir Kelubajas.
10 Aramas buvo Aminadabo tėvas; Aminadabas buvo Judo kunigaikščio Naasono tėvas.
11 Naasonas buvo Salmono tėvas, Salmonas-Boozo tėvas,
12 Boozas-Jobedo tėvas, o Jobedas- Jesės tėvas.
13 Jesės sūnūs: pirmagimis-Eliabas, antras-Abinadabas, trečias- Šima,
14 ketvirtas-Netanelis, penktas- Radajas,
15 šeštas-Ocemas, septintas-Dovydas.
16 Jų seserys: Ceruja ir Abigailė. Cerujos sūnūs: Abšajas, Joabas ir Asaelis-trys.
17 Abigailės sūnus-Amasa, jo tėvas buvo izmaelitas Jeteras.
18 Esromo sūnaus Kalebo sūnūs iš jo žmonų Azubos ir Jerijotos buvo Ješeras, Šobabas ir Ardonas.
19 Azubai mirus, Kalebas vedė Efratą, kuri pagimdė sūnų Hūrą.
20 Hūras buvo Ūrio tėvas, o Ūris- Becalelio tėvas.
21 Vėliau Esromas, būdamas šešiasdešimties metų amžiaus, vedė Gileado tėvo Machyro dukterį; ji jam pagimdė Segubą.
22 Segubas buvo tėvas Jayro, kuriam priklausė dvidešimt trys miestai Gileado krašte.
23 Gešūras ir Aramas paėmė iš Jayro Kenato miestus ir jų kaimus-šešiasdešimt vietovių. Tie visi buvo Gileado tėvo Machyro palikuonys.
24 Esromui mirus Kalebo Efratoje, jo žmona Abija pagimdė nuo jo Tekojos tėvą Ašhūrą.
25 Esromo pirmagimio Jerachmelio sūnūs buvo pirmagimis Ramas, kiti-Būna, Orenas, Ocemas ir Ahija.
26 Jerachmelis dar turėjo kitą žmoną, kuri buvo vardu Atara; ji buvo Onamo motina.
27 Jerachmelio pirmagimio Ramo sūnūs buvo Maacas, Jaminas ir Ekeras.
28 Onamo sūnūs-Šamajas ir Jada, o Šamajo sūnūs-Nadabas ir Abišūras.
29 Abišūro žmona buvo vardu Abihailė; ji pagimdė Achbaną ir Molidą.
30 Nadabo sūnūs: Seledas ir Apaimas. Seledas mirė bevaikis.
31 Apajimo sūnus-Išis; Išio sūnus-Šešanas; Šešanui gimė Achlajas.
32 Jada, Šamajo brolis, turėjo sūnus Jeterą ir Jehonataną. Jeteras mirė bevaikis.
33 Jehonatano sūnūs: Peletas ir Zaza. Šitie buvo Jerachmelio palikuonys.
34 Šešanas neturėjo sūnų, tik dukteris. Šešanas turėjo egiptietį vergą, vardu Jarha.
35 Šešanas atidavė savo dukterį Jarhai į žmonas, o ji jam pagimdė Atają.
36 Atajas buvo Natano tėvas, Natanas-Zabado tėvas,
37 Zabadas-Eflalio tėvas, Eflalas-Jobedo tėvas,
38 Jobedas-Jehuvo tėvas, Jehuvas-Azarijo tėvas,
39 Azarija-Heleco tėvas, Helecas-Eleasos tėvas,
40 Eleasa-Sismajo tėvas, Sismajas-Šalumo tėvas,
41 Šalumas-Jekamijos tėvas, o Jekamija-Elišamos tėvas.
42 Jerachmelio brolio Kalebo pirmagimis sūnus Meša buvo Zifo tėvas, o Marešos sūnus buvo Hebronas.
43 Hebrono sūnūs: Korachas, Tapuachas, Rekemas ir Šema.
44 Šema buvo Rahamo tėvas, o Rahamas-Jorkoamo. Rekemas buvo Šamajo tėvas.
45 Šamajo sūnus buvo Maonas, o Maonas buvo Bet Cūro tėvas.
46 Efa, Kalebo sugulovė, pagimdė Haraną, Mocą ir Gazezą, ir Haranui gimė Gazezas.
47 Jahdojo sūnūs: Regemas, Joatamas, Gešanas, Peletas, Efa ir Šaafas.
48 Kalebo sugulovė Maaka pagimdė Šeberą ir Tirhaną.
49 Ji dar pagimdė Safą, Madmanos tėvą, ir Ševą, Machbenos ir Gibėjos tėvą. Kalebo duktė buvo Achsa.
50 Šitie buvo Kalebo palikuonys. Efratos pirmagimio Hūro sūnūs: Šobalas-Kirjat Jearimo tėvas,
51 Salma-Betliejaus tėvas, Harefas-Bet Gaderio tėvas.
52 Šobalas turėjo sūnų Haroję, ir pusė manahatiečių buvo kilę iš jo.
53 Kirjat Jearimo šeimos-itrai, putai, šumatai ir mišrai; iš šitų kilo coriečiai ir eštaoliečiai.
54 Salmos palikuonys: Betliejus, netofiečiai, Atarotas, Joabo namai, pusė manahatiečių ir coriečiai.
55 Raštininkų šeimos, kurios gyveno Jabece: tiratai, šimatai ir suchatai; jie yra kainitai, kilę iš Hamato, Rechabo namų tėvo.

Joz 14,10
10 Taigi Viešpats išlaikė mane gyvą, kaip Jis pažadėjo, keturiasdešimt penkerius metus nuo to laiko, kai Viešpats, Izraeliui klaidžiojant dykumoje, kalbėjo tai Mozei. Šiandien aš esu aštuoniasdešimt penkerių metų amžiaus.

Joz 14,8-9
8 Nors mano broliai, kurie ėjo su manimi, išgąsdino tautą, tačiau aš iki galo sekiau Viešpačiu, savo Dievu.
9 Tą dieną Mozė prisiekė: ‘Tikrai žemę, kurią mindžiojo tavo koja, paveldėsi tu ir tavo vaikai amžiams, nes tu iki galo sekei Viešpačiu, savo Dievu’.

Joz 14,6-12
6 Judo giminės vyresnieji atėjo pas Jozuę į Gilgalą; Jefunės sūnus Kalebas, kenazas, tarė jam: “Tu žinai, ką Viešpats kalbėjo Dievo tarnui Mozei apie tave ir mane Kadeš Barnėjoje.
7 Aš buvau keturiasdešimties metų amžiaus, kai Viešpaties tarnas Mozė mane pasiuntė iš Kadeš Barnėjos išžvalgyti šalį, ir aš jam viską pranešiau, kas buvo mano širdyje.
8 Nors mano broliai, kurie ėjo su manimi, išgąsdino tautą, tačiau aš iki galo sekiau Viešpačiu, savo Dievu.
9 Tą dieną Mozė prisiekė: ‘Tikrai žemę, kurią mindžiojo tavo koja, paveldėsi tu ir tavo vaikai amžiams, nes tu iki galo sekei Viešpačiu, savo Dievu’.
10 Taigi Viešpats išlaikė mane gyvą, kaip Jis pažadėjo, keturiasdešimt penkerius metus nuo to laiko, kai Viešpats, Izraeliui klaidžiojant dykumoje, kalbėjo tai Mozei. Šiandien aš esu aštuoniasdešimt penkerių metų amžiaus.
11 Aš ir šiandien dar esu toks tvirtas, kaip tą dieną, kai Mozė mane siuntė išžvalgyti šalį. Vis dar esu stiprus kariauti ir vadovauti.
12 Taigi dabar duok man šitą kalną, apie kurį Viešpats kalbėjo. Juk tu tada girdėjai, kad ten gyvena anakiečiai ir turi didelių, sutvirtintų miestų. Gal Viešpats bus su manimi, ir aš nugalėsiu juos”.

Sk 14,10
10 Bet žmonės ketino juodu užmušti akmenimis. Ir Viešpaties šlovė pasirodė visiems izraelitams virš Susitikimo palapinės.

Sk 13,1-33
1 Ir Viešpats kalbėjo Mozei:
2 “Siųsk vyrus, po vieną vyresnįjį iš kiekvienos giminės, išžvalgyti Kanaano žemės, kurią duosiu izraelitams”.
3 Mozė padarė, ką Viešpats įsakė. Jis išsiuntė iš Parano dykumos kiekvienos giminės vyresnįjį:
4 Rubeno giminės-Zakūro sūnų Šamūvą,
5 Simeono giminės-Horio sūnų Šafatą,
6 Judo giminės-Jefunės sūnų Kalebą,
7 Isacharo giminės-Juozapo sūnų Igalą,
8 Efraimo giminės-Nūno sūnų Ozėją,
9 Benjamino giminės-Rafuvo sūnų Paltį,
10 Zabulono giminės-Sodžio sūnų Gadielį,
11 iš Juozapo sūnų, Manaso giminės- Susio sūnų Gadį,
12 Dano giminės-Gemalio sūnų Amielį,
13 Ašero giminės-Mykolo sūnų Setūrą,
14 Neftalio giminės-Vofsio sūnų Nachbį,
15 Gado giminės-Machio sūnų Geuelį.
16 Tai vardai vyrų, kuriuos Mozė pasiuntė išžvalgyti kraštą. Nūno sūnų Ozėją jis pavadino Jozue.
17 Mozė, siųsdamas juos į Kanaano šalį, tarė jiems: “Pradėkite šalies pietuose ir, nuėję į kalnus,
18 apžiūrėkite žemę ir žmones, kurie ten gyvena: ar jie galingi, ar silpni, ar jų mažai, ar daug;
19 ar pati žemė gera, ar bloga; kokie miestai, ar turi mūro sienas, ar ne;
20 ar žemė derlinga, ar nualinta, ar miškinga, ar ne. Būkite drąsūs ir mums atneškite tos žemės vaisių”. Buvo metas, kada skinamos pirmosios vynuogės.
21 Jie nuėję išžvalgė žemę nuo Cino dykumos iki Rehobo, kur einama į Lebo Hamatą.
22 Jie patraukė į pietus ir atėjo į Hebroną, kur gyveno Anako sūnūs Ahimanas, Šešajas ir Talmajas. Hebronas įkurtas septyneriais metais anksčiau už Egipto miestą Coaną.
23 Nuėję prie Eškolo upelio, nupjovė šaką su viena keke vynuogių, ir du vyrai ją nešė ant karties. Taip pat paėmė granato vaisių ir figų iš tos vietos,
24 kuri buvo pavadinta Eškolu, nes ten Izraelio vaikai nupjovė vynuogių kekę.
25 Žvalgai, apėję visą šalį, sugrįžo po keturiasdešimties dienų
26 pas Mozę, Aaroną ir izraelitus į Kadešą, į Parano dykumą. Jie papasakojo visiems, ką sužinojo, ir parodė to krašto vaisius.
27 Jie sakė: “Buvome nuėję į žemę, į kurią mus siuntei. Ji tikrai plūsta pienu ir medumi, ir štai jos vaisiai;
28 bet jos gyventojai yra stiprūs, miestai dideli, apjuosti mūro sienomis. Ten matėme ir Anako palikuonių.
29 Amalekiečiai gyvena pietuose, hetitai, jebusiečiai ir amoritai kalnuose, kanaaniečiai prie jūros ir Jordano slėnyje”.
30 Bet Kalebas nuramino žmones prieš Mozę ir sakė: “Eikime ir užimkime tą žemę, nes mes esame pajėgūs juos nugalėti”.
31 Bet vyrai, buvę su juo, sakė: “Mes negalime eiti prieš tas tautas, nes jos už mus stipresnės”.
32 Ir jie skleidė tarp Izraelio vaikų blogus atsiliepimus apie tą žemę, kurią buvo išžvalgę, kalbėdami: “Žemė, kurią išžvalgėme, ryja savo gyventojus, o žmonės, kuriuos matėme, yra labai aukšto ūgio.
33 Ten matėme milžinus iš Anako giminės, ir mes buvome prieš juos kaip žiogai, ir tokie mes buvome jų akyse”.

Jn 11,35
35 Jėzus pravirko.

1 Krn 2,50
50 Šitie buvo Kalebo palikuonys. Efratos pirmagimio Hūro sūnūs: Šobalas-Kirjat Jearimo tėvas,

1 Krn 2,42
42 Jerachmelio brolio Kalebo pirmagimis sūnus Meša buvo Zifo tėvas, o Marešos sūnus buvo Hebronas.

Ts 1,20
20 Jie atidavė Kalebui Hebroną, kaip Mozė buvo įsakęs, iš kurio jis išvarė tris Anako sūnus.

Ts 1,13
13 Jį užėmė jaunesniojo Kalebo brolio Kenazo sūnus Otnielis. Kalebas atidavė jam savo dukterį Achsą.

Joz 15,16
16 Kalebas tarė: “Kas užims Kirjat Seferą, tam duosiu savo dukterį Achsą į žmonas”.

Joz 15,15-19
15 Iš ten Kalebas traukė prieš Debyrą; Debyras anksčiau vadinosi Kirjat Seferu.
16 Kalebas tarė: “Kas užims Kirjat Seferą, tam duosiu savo dukterį Achsą į žmonas”.
17 Kenazo, Kalebo brolio, sūnus Otnielis, jį užėmė ir gavo Kalebo dukterį Achsą.
18 Kai ji ištekėjo už jo, jis prikalbėjo ją prašyti savo tėvo dirbamos žemės. Jai atvykus ir nulipus nuo asilo, tėvas klausė: “Ko norėtum?”
19 Ji atsakė: “Tėve, palaimink mane! Tu davei man pietų žemės, duok man ir vandens versmių!” Jis davė jai aukštutines ir žemutines versmes.

Joz 14,13
13 Jozuė palaimino Kalebą ir davė jam paveldėti Hebroną.

Joz 14,12
12 Taigi dabar duok man šitą kalną, apie kurį Viešpats kalbėjo. Juk tu tada girdėjai, kad ten gyvena anakiečiai ir turi didelių, sutvirtintų miestų. Gal Viešpats bus su manimi, ir aš nugalėsiu juos”.

Sk 32,11-12
11 ‘Šitie žmonės, kurie išėjo iš Egipto, dvidešimties metų ir vyresni, neišvys žemės, kurią pažadėjau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, nes jie nesekė manimi iki galo,
12 išskyrus kenazą Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę, kurie iki galo sekė Viešpačiu’.

Sk 14,29
29 Šioje dykumoje liks jūsų lavonai. Visi, kurie buvote suskaičiuoti, dvidešimties metų ir vyresni, ir murmėjote prieš mane,

Sk 14,9
9 Tik nesukilkite prieš Viešpatį ir nebijokite to krašto žmonių. Mes juos valgysime kaip duoną, jie neturi apsaugos, o Viešpats yra su mumis, nebijokime!”

Sk 14,8
8 Jei Viešpats bus maloningas, Jis mus įves į tą žemę, plūstančią pienu ir medumi.

Sk 13,17-20
17 Mozė, siųsdamas juos į Kanaano šalį, tarė jiems: “Pradėkite šalies pietuose ir, nuėję į kalnus,
18 apžiūrėkite žemę ir žmones, kurie ten gyvena: ar jie galingi, ar silpni, ar jų mažai, ar daug;
19 ar pati žemė gera, ar bloga; kokie miestai, ar turi mūro sienas, ar ne;
20 ar žemė derlinga, ar nualinta, ar miškinga, ar ne. Būkite drąsūs ir mums atneškite tos žemės vaisių”. Buvo metas, kada skinamos pirmosios vynuogės.

Sk 13,2
2 “Siųsk vyrus, po vieną vyresnįjį iš kiekvienos giminės, išžvalgyti Kanaano žemės, kurią duosiu izraelitams”.


Paieškos langelyje įrašykite temą apibūdinantį žodį arba frazę, pvz. kantrybė tikėjimas

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika

Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu el. pašto adresas