Biblijos teminė rodyklė

Raktinis žodis: gudrauti => angl. contrive


Paieškos langelyje įrašykite temą apibūdinantį žodį arba frazę, pvz. kantrybė tikėjimas

Jn 5,21
21 Kaip Tėvas prikelia numirusius ir juos atgaivina, taip ir Sūnus grąžina gyvybę, kam nori.

Iz 40,18
18 Su kuo tad palyginsite Dievą? Į ką panašų darysite Jo atvaizdą?

Ps 5,1-12
1 Viešpatie, išgirsk mano žodžius, suprask mano apmąstymus.
2 Išklausyk mano šauksmą, mano Karaliau ir Dieve, nes Tau aš melsiuosi.
3 Rytą Tu girdi mano balsą, Viešpatie, rytą kreipiuosi į Tave ir laukiu.
4 Tu ne toks esi, Dieve, kuriam nedorybė patiktų, ir pikta negyvens su Tavimi.
5 Pagyrūnai negali stovėti Tavo akivaizdoje. Tu nekenti visų, darančių neteisybę.
6 Tu sunaikinsi tuos, kurie kalba melą; Viešpats bjaurisi kraugeriu ir apgaviku.
7 Dėl didžio Tavo gailestingumo einu į Tavo buveinę; Tavęs bijodamas, žemai lenkiuosi šventyklos link.
8 Viešpatie, vesk mane savo teisume dėl mano priešų. Nutiesk prieš mane savo kelią.
9 Jų lūpose nėra teisybės, jų širdyje-nedorybė, jų gerklė-atviras kapas, jie pataikauja savo liežuviais.
10 Sunaikink juos, Dieve, tepražūna patys savo kėsluose. Dėl nesuskaitomų piktadarybių atmesk juos, nes jie sukilo prieš Tave.
11 Tesidžiaugia visi, kurie Tavyje prieglobsčio ieško, tegul nuolat šaukia iš džiaugsmo, nes Tu apgini juos, tedžiūgauja Tavyje Tavo vardą mylintys.
12 Tu, Viešpatie, laimini teisųjį, apsupi jį savo malone lyg skydu.

Iš 20,4
4 Nedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje.

Kol 1,15
15 Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmagimis,

Apd 17,29
29 Todėl, būdami dieviškos kilmės, neturime manyti, jog Dievybė yra panaši į auksą, sidabrą ar akmenį, įgavusį pavidalą žmogaus sumanymų ir sugebėjimų dėka.

Jn 4,23
23 Bet ateina valanda,-jau dabar ji yra,-kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško.

Oz 6,6
6 Aš noriu gailestingumo, o ne aukos, ir Dievo pažinimo labiau, negu deginamųjų aukų.

Ez 41,15
15 Po to jis išmatavo užpakalinę pastato sieną vakarinėje pusėje; pastato sienų ilgis kartu su priestatais abiejose pusėse buvo šimtas uolekčių. Šventyklos, Švenčiausiosios ir prieangio vidaus sienos

Iz 42,8
8 Aš esu Viešpats-tai mano vardas. Aš neduosiu savo garbės kitam ir savo šlovės stabams.

Ps 101,1-8
1 Apie gailestingumą ir teisingumą giedosiu, skambinsiu Tau, Viešpatie.
2 Laikysiuos teisingo kelio. Kada Tu pas mane ateisi? Vaikščiosiu su tobula širdimi savo namuose.
3 Į tai, kas nedora, aš nežiūrėsiu. Aš nekenčiu neištikimųjų darbų; nieko bendro su jais neturėsiu.
4 Vengsiu iš tolo širdies nelabumo, pikto nenoriu pažinti.
5 Kas slaptai savo artimą šmeižia, tą nutildysiu. Kas žiūri iš aukšto ir turi išdidžią širdį, to neapkęsiu.
6 Mano akys žvelgia į krašto ištikimuosius, kad jie gyventų su manimi. Kas vaikščioja tobulu keliu, tas tarnaus man.
7 Klastingieji negyvens mano namuose. Melagiai nepasiliks mano akivaizdoje.
8 Anksti išnaikinsiu krašto nedorėlius, kad pašalinčiau piktadarius iš Viešpaties miesto.

Ps 94,1-23
1 Viešpatie Dieve, kuris atkeršiji, Dieve, kuris atkeršiji, pasirodyk!
2 Kelkis, pasaulio Teisėjau, atlygink išdidiesiems, ką jie nusipelnė!
3 Viešpatie, ar ilgai dar nedorėliai džiūgaus?
4 Ar ilgai kalbės įžūliai ir didžiuosis visi piktadariai?
5 Viešpatie, jie trypia Tavo tautą, spaudžia Tavo paveldą.
6 Jie užmuša našlę ir ateivį, žudo našlaičius.
7 Jie sako: “Viešpats nemato, Jokūbo Dievas nepastebi”.
8 Susipraskite, tautos neišmanėliai! Jūs kvailiai, kada išminties įgysite?
9 Nejaugi Tas, kuris padarė ausį, negirdėtų, ir Tas, kuris sukūrė akį, nematytų?
10 Argi Tas, kuris auklėja tautas ir moko žmones išminties, nesudraustų?
11 Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios.
12 Palaimintas žmogus, Viešpatie, kurį Tu auklėji ir savo įstatymo mokai;
13 ramybę jam teiki nelaimių dienomis, kol nedorėliui kasama duobė.
14 Juk Viešpats neatmes savo tautos ir neapleis savo paveldėjimo.
15 Teisingumas sugrįš teisiajam ir juo paseks visi tiesiaširdžiai.
16 Kas gins mane nuo piktadarių? Kas užstos mane prieš skriaudėjus?
17 Jei Viešpats man nebūtų padėjęs, būčiau atsidūręs tylos karalystėje.
18 Kai pasakiau: “Slysta mano koja”, Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane.
19 Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžino.
20 Argi Tu nedorėlių sostui pritarsi, kai iškraipydami įstatymą jie spaudžia žmones?
21 Teisiojo sielą jie puola, nekaltą kraują pasmerkia.
22 Bet Viešpats yra mano apsauga ir mano Dievas-priebėgos uola.
23 Jis atlygins jiems už jų nedorybes, jų pačių neteisybėse sunaikins juos. Viešpats, mūsų Dievas, sunaikins juos.

Ps 92,1-15
1 Gera dėkoti Tau, Viešpatie, ir giedoti gyrių Tavo vardui, Aukščiausiasis,
2 skelbti rytmety Tavo malonę ir ištikimybę naktimis
3 dešimčiastygiu instrumentu, psalteriu ir arfa.
4 Viešpatie, Tu pralinksminai mane savo kūriniais, Tavo rankų darbais aš džiaugiuosi.
5 Viešpatie, kokie didingi yra Tavo darbai! Kokios gilios Tavo mintys!
6 Tik neišmanantis žmogus to nesupranta ir kvailys nesuvokia.
7 Nors ir žydi nedorėliai kaip gėlės, nors klesti piktadariai, jie bus amžinai sunaikinti.
8 Viešpatie, Tu esi Aukščiausiasis per amžius!
9 Viešpatie, štai žus Tavo priešai, bus išblaškyti visi piktadariai!
10 Bet man Tu davei jėgų kaip stumbrui, patepei mane šviežiu aliejumi.
11 Mano akys matys mano priešus, ausys išgirs apie tuos, kurie prieš mane pakilo.
12 Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras.
13 Viešpaties namuose pasodinti, jie žydės Dievo kiemuose,
14 neš vaisių senatvėje, bus sultingi ir žali,
15 kad skelbtų Viešpaties teisumą. Jis yra mano uola ir Jame nėra neteisybės.

Ps 91,1-16
1 Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka,
2 sako Viešpačiui: “Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!”
3 Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro.
4 Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa!
5 Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną,
6 nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas.
7 Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių-tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs.
8 Tu savo akimis tai stebėsi ir matysi nedorėlių atlyginimą,
9 nes tu pasidarei Viešpatį savo priebėga, Aukščiausiąjį savo buveine.
10 Tau neatsitiks nieko pikto, ir jokia nelaimė nepriartės prie tavo palapinės.
11 Jis įsakys savo angelams saugoti tave visuose keliuose.
12 Ant rankų jie nešios tave, kad neužsigautum kojos į akmenį.
13 Tu mindžiosi liūtą ir gyvatę, sutrypsi jauniklį liūtą ir slibiną.
14 “Kadangi jis pamilo mane, Aš išlaisvinsiu jį ir apginsiu, nes jis mano vardą pažįsta.
15 Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu.
16 Ilgu gyvenimu pasotinsiu jį ir parodysiu jam savo išgelbėjimą”.

Ps 84,1-12
1 Kokios mielos Tavo buveinės, kareivijų Viešpatie!
2 Alpsta mano siela ir ilgisi Viešpaties kiemų. Mano širdis ir kūnas šaukiasi gyvojo Dievo.
3 Net ir žvirblis randa namus, kregždė-lizdą perėti vaikams prie Tavo aukurų, kareivijų Viešpatie, mano Karaliau ir Dieve!
4 Palaiminti, kurie gyvena Tavo namuose: jie nuolat giria Tave!
5 Palaimintas žmogus, kuris randa stiprybę Tavyje, kuris yra keleivis savo širdy.
6 Keliaudami išdegusiu slėniu, jie šaltiniu jį paverčia, ankstyvasis lietus jį padengia palaiminimais.
7 Jie eina iš jėgos į jėgą, kol Dievą Sione išvysta.
8 Kareivijų Viešpatie, išgirsk mano maldą! Išgirsk, Jokūbo Dieve!
9 Pažvelk, Dieve, mūsų skyde! Pažiūrėk į veidą savo pateptojo!
10 Juk viena diena Tavo kiemuose yra vertesnė už tūkstantį kitur; geriau būti durininku Dievo namuose, negu gyventi nusidėjėlių palapinėse.
11 Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi.
12 Kareivijų Viešpatie, palaimintas žmogus, kuris pasitiki Tavimi!

Ps 81,1-16
1 Garsiai šlovinkite Dievą, mūsų stiprybę, džiaugsmingą triukšmą kelkite Jokūbo Dievui!
2 Giedokite psalmę, muškite būgną, skambinkite psalteriu ir arfa!
3 Pūskite trimitą jauno mėnulio dieną, skirtu laiku mūsų šventėje!
4 Tai yra įsakymas Izraeliui, Jokūbo Dievo įstatymas.
5 Tokį nurodymą gavo Juozapas, kai Jis ėjo per Egipto žemę. Išgirdau nežinomą kalbą:
6 “Aš pašalinau tavo naštą nuo pečių, tavo rankoms nebereikia nešioti pintinės.
7 Varge šaukeisi, ir Aš išgelbėjau tave, atsiliepiau iš griaudėjančio debesies, prie Meribos vandenų mėginau tave.
8 Klausyk, mano tauta, Aš noriu tave įspėti! O kad tu, Izraeli, paklausytum manęs!
9 Neturėk ir negarbink jokio kito dievo!
10 Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės. Plačiai išsižiok, kad pripildyčiau tavo burną.
11 Bet mano tauta neklausė mano balso, Izraelis man nepakluso.
12 Todėl atidaviau juos jų širdžių geismams, jie vaikščiojo pagal savo sumanymus.
13 O kad mano tauta klausytų manęs, kad Izraelis eitų mano keliais!
14 Tuojau pažeminčiau jų priešus ir prieš jų prispaudėjus pakelčiau ranką!
15 Kurie nekenčia Viešpaties, turėtų Jam lenktis, ir toks jų likimas būtų per amžius.
16 O juos geriausiais kviečiais valgydinčiau, uolų medumi maitinčiau”.

Ps 78,1-72
1 Klausykis mano tauta mano įstatymo. Išgirsk savo ausimis mano burnos žodžius!
2 Atversiu burną palyginimais, atskleisiu senovės laikų paslaptis.
3 Ką girdėjome ir sužinojome, ką mūsų tėvai pasakojo mums,
4 neslėpsime nuo jų vaikų, pasakosime būsimai kartai apie Viešpaties šlovę, Jo galybę ir stebuklus, kuriuos Jis padarė.
5 Jis davė liudijimą Jokūbe ir išleido įstatymą Izraelyje. Ką Jis įsakė mūsų tėvams, jie turi skelbti savo vaikams,
6 kad ir būsimoji karta-ateityje gimsiantieji vaikai-žinotų ir skelbtų savo vaikams,
7 kad jie pasitikėtų Dievu, nepamirštų Dievo darbų ir laikytųsi Jo įsakymų,
8 kad netaptų jie, kokie buvo jų tėvai, kietasprandė ir maištinga karta; karta, kurios širdis nebuvo tvirta nei dvasia ištikima Dievui.
9 Efraimai, ginkluoti lankais, pabėgo iš mūšio kautynių dieną.
10 Dievo sandoros jie nesilaikė ir įstatymų nepaisė.
11 Užmiršo Jo darbus bei padarytus stebuklus.
12 Jų tėvams matant, Jis darė nuostabių dalykų Egipto šalyje, Coano laukuose.
13 Jis perskyrė jūrą ir pervedė juos, vandenys stovėjo kaip siena.
14 Jis vedė juos dieną debesimi, o naktį-ugnies šviesa.
15 Jis perskėlė dykumos uolą ir pagirdė juos kaip iš gelmių.
16 Iš uolos veržėsi srovės ir vanduo lyg upės tekėjo.
17 Tačiau jie dar daugiau prieš Jį nusidėjo, maištavo prieš Aukščiausiąjį dykumoje.
18 Jie gundė Dievą savo širdyse, reikalaudami maisto, kurio užsigeidė.
19 Jie kalbėjo prieš Dievą ir sakė: “Argi gali Dievas paruošti mums stalą dykumoje?
20 Štai Jis smogė į uolą, iš jos ištekėjo vandenys ir pasipylė upeliai. Bet argi Jis gali duoti duonos ir mėsos savo tautai?”
21 Išgirdęs tai, Viešpats supyko, ugnis užsidegė prieš Jokūbą, rūstybė kilo prieš Izraelį,
22 nes jie netikėjo Dievu ir nepasitikėjo Jo išgelbėjimu.
23 Tačiau Jis debesims įsakė iš aukštybių, dangaus vartus atidarė.
24 Iš dangaus Jis pabėrė maną-maistą jiems valgyti.
25 Žmonės valgė angelų duoną; turėjo pakankamai maisto.
26 Jis padangėje sukėlė rytų ir pietų vėją savo galia
27 ir leido lyti ant jų mėsa kaip dulkėmis ir sparnuotais paukščiais kaip jūros smiltimis.
28 Jie krito į jų stovyklą ties palapinėmis.
29 Jie valgė, ir visi pasisotino: patenkino Dievas jų norus.
30 Bet jie dar nebuvo palikę savo geismų, dar valgis tebebuvo burnoje,
31 kai Dievo rūstybė užgriuvo juos. Jis išžudė jų riebiausius ir Izraelio rinktinius sunaikino.
32 Nepaisant viso to, jie ir toliau nuodėmiavo, netikėdami Dievo stebuklais.
33 Jie leido dienas tuštybėje, savo metus-baimėje.
34 Naikinami ieškojo jie Dievo, sugrįžę Viešpaties klausė.
35 Atsiminė, kad Dievas yra jų uola, aukščiausiasis Dievas jų atpirkėjas.
36 Bet jie apgaudinėjo Jį ir savo liežuviais melavo Jam,
37 jų širdis nebuvo teisi prieš Jį, jie nepasiliko ištikimi Jo sandorai.
38 Tačiau Jis, būdamas kupinas gailestingumo, atleido kaltes ir nesunaikino jų. Daugelį kartų Jis sulaikė savo rūstybę ir neišliejo pykčio.
39 Jis atsimindavo, kad jie tėra kūnas ir kvapas, kuris nueina ir nebegrįžta.
40 Kaip dažnai jie pykdė Jį dykumoje, liūdino tyruose!
41 Jie vis iš naujo gundė Dievą ir apribojo Izraelio Šventąjį.
42 Jie neprisimindavo Jo rankos ir tos dienos, kai Jis išvadavo juos iš priešo,
43 kai darė Egipte ženklus ir stebuklus Coano laukuose.
44 Jis pavertė krauju upelius ir upes, kad jie negalėtų gerti iš jų.
45 Jis siuntė muses, kurios kandžiojo juos, taip pat varles, kurios naikino juos.
46 Jis užleido ant jų laukų derliaus žiogus ir skėrius.
47 Jis išdaužė ledais vynuogynus ir šilkmedžius sunaikino šalčiu.
48 Jų gyvuliai nuo ledų žuvo ir galvijus naikino žaibai.
49 Jis siuntė jiems savo rūstybę, įtūžį, pyktį ir visus nelaimių nešėjus.
50 Jis padarė kelią savo rūstybei, nesaugojo jų nuo mirties, ant jų užleido marą.
51 Jis išžudė visus pirmagimius Egipte, pajėgumo pradžią Chamo palapinėse.
52 Jis išvedė savo tautą kaip avis, kaip kaimenę dykuma vedė.
53 Jis vedė juos saugiai, jie nieko nebijojo, jų priešus apdengė jūra.
54 Jis atvedė juos į šventąją žemę, prie kalno, kurį Jo dešinė buvo įsigijusi.
55 Jis išvarė tautas, išdalijo jų žemę paveldėti ir Izraelio gimines apgyvendino jų palapinėse.
56 Tačiau jie gundė Jį ir maištavo prieš Dievą, Aukščiausiojo įsakymų nesilaikė.
57 Nusisuko ir buvo neištikimi kaip jų tėvai, nukrypo į šalį kaip sugadintas lankas.
58 Aukštumomis jie kėlė Jo pyktį, drožtais atvaizdais sukėlė Jam pavydą.
59 Dievas, tai išgirdęs, supyko ir pasibjaurėjo Izraeliu.
60 Jis paliko palapinę Šilojuje, kurią tarp žmonių buvo pasistatęs.

Ps 77,1-20
1 Mano balsas kilo į Viešpatį, kai aš Jo šaukiausi. Mano balsas kilo, ir Jis išklausė mane!
2 Savo nelaimės dieną ieškojau Viešpaties; per naktį ištiesta mano ranka nepavargo; mano siela nepriėmė paguodos.
3 Kai prisimenu Dievą-vaitoju, aš skundžiuosi ir alpsta mano dvasia.
4 Tu laikai atmerktas mano akis. Aš nerimauju ir negaliu kalbėti.
5 Apie praėjusias dienas mąstau, prisimenu senus laikus.
6 Naktį prisimenu giesmę ir mąstau savo širdyje, mano dvasia vis tyrinėja:
7 “Nejaugi amžiams atstums Viešpats ir nebebus palankus?
8 Ar Jo gailestingumas aplenkė mane? Ar Jo pažadai, duoti kartų kartoms, neišsipildys?
9 Argi Dievas pamiršo būti maloningas ir užsirūstinęs atsisakė būti gailestingas?”
10 Aš sakiau: “Man skaudu, kad Aukščiausiojo dešinė pasikeitusi”.
11 Prisimenu Viešpaties darbus, Tavo senovėje darytus stebuklus;
12 apgalvoju visą Tavo darbą, kalbu apie Tavo veiksmus.
13 Dieve, šventas yra Tavo kelias! Kuris dievas yra toks didis, kaip mūsų Dievas?
14 Tu esi stebuklus darantis Dievas, apreiškiantis tautose savo galią.
15 Tu savo ranka išpirkai savo tautą, Jokūbo ir Juozapo vaikus.
16 Pamatę Tave vandenys, o Dieve, pamatę Tave vandenys sudrebėjo, gelmės sunerimo.
17 Iš debesų vanduo pasipylė, pasigirdo padangėse garsas, švilpė Tavosios strėlės.
18 Griaustinis danguje sudundėjo, žaibai apšvietė pasaulį, drebėjo ir virpėjo žemė.
19 Tavo kelias ėjo per jūrą, takas- per plačius vandenis, kur praėjai- neliko žymės.
20 Tu vedei savo tautą kaip avis Mozės ir Aarono ranka.

Ps 73,1-28
1 Tikrai geras yra Dievas Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra.
2 Bet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai.
3 Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą.
4 Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų.
5 Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos.
6 Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu.
7 Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis.
8 Jie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu.
9 Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę.
10 Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria.
11 Jie sako: “Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?”
12 Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.
13 Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?
14 Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.
15 Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.
16 Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,
17 kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.
18 Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.
19 Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.
20 Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.
21 Kai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai,
22 aš buvau kvailas ir neišmanantis-lyg gyvulys Tavo akivaizdoje.
23 Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką.
24 Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę.
25 Ką aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs.
26 Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
27 Tikrai, kas toli nuo Tavęs, pražus, Tu sunaikini visus, kurie Tave palieka.
28 Man gera artėti prie Dievo. Viešpačiu Dievu aš pasitikiu, kad pasakočiau apie visus Tavo darbus.

Ps 71,1-24
1 Viešpatie, Tavimi pasitikiu: niekados tenebūsiu sugėdintas.
2 Savo teisumu išlaisvink ir išvaduok mane! Kreipk į mane savo ausį ir išgelbėk mane!
3 Būk man tvirta pilis, kur visada galėčiau pabėgti! Juk Tu esi mano uola ir tvirtovė!
4 Dieve, išlaisvink mane iš nedorėlio rankos, iš rankos neteisaus ir žiauraus žmogaus.
5 Viešpatie Dieve, Tu esi mano viltis, mano pasitikėjimas nuo pat jaunystės.
6 Tu mane globojai nuo pat gimimo, Tu saugojai mane nuo motinos įsčių. Aš nuolat girsiu Tave.
7 Daugelis stebėjosi manimi, bet Tu buvai man saugi priebėga.
8 Mano burna tebūna pilna gyriaus ir Tavo garbės visą dieną.
9 Neapleisk manęs senatvėje; nepalik, kai jėgos išseks!
10 Mano priešai kalba ir seka mane; jie tyko mano gyvybės ir tariasi:
11 “Dievas jį paliko, vykite ir sugaukite jį, nes niekas jo neišgelbės!”
12 Dieve, nebūk toli nuo manęs! Mano Dieve, skubėk man padėti!
13 Gėdingai težūva ir teišnyksta mano sielos priešininkai! Tesusilaukia paniekos ir negarbės, kurie siekia man pakenkti.
14 Aš vilties nenustosiu, girsiu Tave vis labiau.
15 Mano burna kalbės apie Tavo teisumą, skelbs visą dieną Tavo išgelbėjimą, nes aš nežinau jų ribų.
16 Aš eisiu su Viešpaties Dievo jėga, minėsiu Tavo vieno teisumą.
17 Dieve, Tu mokei mane nuo jaunystės ir iki šiol dar skelbiu Tavo nuostabius darbus.
18 Dieve, nepalik manęs, kai būsiu senas ir pražilęs, kol ateinančioms kartoms apie Tavo jėgą ir galią aš paskelbsiu.
19 Dieve, Tavo teisumas siekia aukštąjį dangų, Tu padarei didingų darbų, kas yra Tau lygus, Dieve?
20 Nors daug ir skaudžių vargų leidai man patirti, bet ir vėl atgaivinsi mane, ištrauksi iš žemės gelmių!
21 Tu suteiksi man garbę ir vėl paguosi.
22 Dieve, aš girsiu Tavo ištikimybę psalteriu, skambinsiu Tau arfa, Izraelio Šventasis!
23 Mano lūpos ir siela, kurią išpirkai, džiūgaus, kai Tau giedosiu.
24 Ir mano liežuvis visą dieną kalbės apie Tavo teisumą. Visi, kurie siekė man pakenkti, yra sugėdinti ir paniekinti.

Ps 66,1-20
1 Džiaugsmingai šauk Dievui, visa žeme!
2 Giedokite apie Jo vardo garbę, šlovinkite ir girkite Jį.
3 Sakykite Dievui: “Kokie didingi Tavo darbai! Dėl didelės Tavo galios lenkiasi Tau priešai.
4 Visa žemė tegarbina Tave, tegieda Tau ir tegarsina Tavo vardą!”
5 Ateikite ir matykite Dievo darbus! Jis baisių dalykų padarė tarp žmonių!
6 Jis pavertė jūrą sausuma, per upę pėsčius pervedė. Tad džiaukimės Juo!
7 Jis viešpatauja savo galybe per amžius. Jo akys stebi tautas- maištininkai tegul nesididžiuoja!
8 Laiminkite, tautos, mūsų Dievą, tebūna girdimas Jo gyriaus garsas.
9 Jis mūsų gyvybę išlaiko, neleidžia suklupti mūsų kojai.
10 Tu ištyrei mus, Dieve, apvalei mus ugnimi kaip sidabrą.
11 Tu įvedei mus į spąstus, uždėjai sunkią naštą mums ant strėnų.
12 Tu leidai žmonėms joti mums per galvas. Mes turėjome eiti per ugnį ir vandenį. Bet Tu išvedei mus į laisvę.
13 Su aukomis į Tavo namus aš įeisiu ir ištesėsiu savo įžadus,
14 kuriuos ištarė mano lūpos ir varge burna pažadėjo.
15 Aukosiu Tau riebias deginamąsias aukas, avinų taukus deginsiu, paruošiu jaučius ir ožius.
16 Ateikite, klausykite visi, kurie bijote Dievo, papasakosiu, ką Jis padarė mano sielai.
17 Jo šaukiausi savo burna, aukštinau Jį savo liežuviu.
18 Jei nedorai elgtis būčiau ketinęs širdyje, tai Viešpats nebūtų išklausęs.
19 Bet Dievas tikrai išklausė, Jis priėmė manąją maldą.
20 Palaimintas Dievas, kuris neatmetė mano maldos ir neatitolino nuo manęs savo gailestingumo.

Ps 63,1-11
1 Dieve, Tu esi mano Dievas! Nuo ankstaus ryto Tavęs ieškau, Tavęs trokšta mano siela, kūnas ilgisi Tavęs kaip sausa ir nualinta žemė be vandens.
2 Šventykloje ieškojau Tavęs, pamačiau Tavo galybę ir šlovę.
3 Tavo malonė yra geresnė už gyvenimą, todėl mano lūpos girs Tave.
4 Šlovinsiu Tave, kol gyvensiu, Tavo vardą minėdamas, kelsiu į Tave rankas.
5 Mano siela bus pasotinta kaip kaulų smegenimis ir riebalais, lūpos džiaugsmingai girs Tave,
6 kai prisiminsiu Tave savo lovoje, mąstysiu apie Tave budėdamas naktį.
7 Tu buvai man pagalba, todėl aš džiūgausiu Tavo sparnų pavėsyje.
8 Mano siela įsikibo į Tave; Tavo dešinė palaiko mane.
9 Kurie siekia atimti man gyvybę, nueis į žemės gelmes.
10 Jie kris nuo kardo ir taps grobiu šakalams.
11 O karalius džiaugsis Dievu. Girsis kiekvienas, kuris prisiekia Juo, bet melagių burna bus užkimšta.

Ps 62,1-12
1 Dievo laukia mano siela, iš Jo ateina man išgelbėjimas.
2 Tik Jis yra mano uola ir išgelbėjimas, mano tvirtovė-aš nesvyruosiu.
3 Ar ilgai pulsite žmogų? Pražūsite visi kaip palinkusi siena, kaip griūvantis bokštas!
4 Jie planuoja nustumti jį nuo aukštumos. Jie gėrisi melu: liežuviais jie laimina, o viduje keikia.
5 Tik Dievo lauk, mano siela. Mano viltis yra Jame.
6 Tik Jis yra mano uola ir išgelbėjimas, mano tvirtovė-aš nesvyruosiu.
7 Dieve mano išgelbėjimas ir garbė; mano stiprybės uola ir priebėga yra Dievas.
8 Pasitikėkite Juo, žmonės, visais laikais! Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį. Dievas yra mums apsauga.
9 Tik garas yra prastuoliai, melas-kilmingieji. Jeigu juos pasvertume, jie visi drauge lengvesni už nieką.
10 Nepasitikėkite priespauda, tuščiai nesivilkite grobiu. Jei didėja turtai, nepririškite prie jų savo širdies.
11 Kartą Dievas kalbėjo, du kartus girdėjau tai: galybė priklauso Dievui
12 ir Tavo, Viešpatie, yra gailestingumas. Tu atlygini kiekvienam pagal jo darbus.

Ps 61,1-8
1 Dieve, išgirsk mano šauksmą, išklausyk mano maldą!
2 Mano širdžiai alpstant, nuo žemės krašto šaukiuos Tavęs. Užkelk mane ant aukštos uolos.
3 Tu esi man prieglauda, stiprus bokštas gintis nuo priešo.
4 Norėčiau gyventi Tavo palapinėje amžinai, pasitikėti Tavo sparnų priedanga.
5 Dieve, Tu girdėjai mano įžadus, davei paveldėjimą su tais, kurie bijo Tavo vardo.
6 Prailgink karaliaus gyvenimą, jo metai tegul tęsiasi per kartų kartas.
7 Tepasilieka jis per amžius Dievo akivaizdoje, Jo gailestingumas ir tiesa tesaugo jį!
8 Giedosiu gyrių Tavo vardui visados, kasdien vykdysiu savo įžadus.

Ps 57,1-11
1 Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk. Mano siela pasitiki Tavimi. Tavo sparnų pavėsyje slepiuos, kol praeis nelaimė.
2 Šauksiuosi aukščiausiojo Dievo, kuris man gera daro.
3 Jis pasiųs iš dangaus ir išgelbės mane, Jis paniekins mano prispaudėjus, Dievas pasiųs savo gailestingumą ir tiesą!
4 Turiu gyventi tarp liūtų, tarp žmonių, kvėpuojančių ugnimi. Jų dantys yra ietys ir strėlės, jų liežuviai-aštrūs kardai.
5 Dieve, būk išaukštintas virš dangų! Tavo šlovė teišplinta visoje žemėje!
6 Jie spendė pinkles mano kojoms, mano siela sugniužo. Jie kasė man duobę, tačiau patys įpuolė į ją.
7 Dieve, mano širdis tvirta. Taip, mano širdis tvirta. Aš giedosiu ir girsiu.
8 Pabusk, mano šlove! Pabuskite, arfa ir psalteri! Aš atsikelsiu anksti.
9 Viešpatie, girsiu Tave tautose, giedosiu Tau pagonių būry.
10 Tavo gailestingumas siekia dangų, ir Tavo tiesa-debesis.
11 Dieve, būk išaukštintas virš dangų! Teišplinta Tavo šlovė visoje žemėje!

Ps 56,1-13
1 Dieve, būk man gailestingas, nes žmogus nori praryti mane, priešai nuolatos puola.
2 Visą laiką mano priešai puola mane, daug tų, kurie kovoja prieš mane, o Aukščiausiasis!
3 Kai baimė apima, Tavimi pasitikiu.
4 Dievu pasitikiu, kurio žodį giriu. Nebijosiu, ką gali padaryti man žmogus?
5 Kiekvieną dieną jie iškraipo mano žodžius, visos jų mintys-daryti man pikta.
6 Jie susirenka, tyko, seka mano pėdomis, kėsinasi į mano gyvybę.
7 Atlygink jiems už nedorybę! Dieve, užsirūstinęs parblokšk juos!
8 Tu mano vargo dienas skaičiuoji, renki mano ašaras į odinę. Argi jų nėra Tavo knygoje?
9 Mano priešai pasitrauks, kai šauksiuos Tavęs. Žinau, kad Dievas už mane.
10 Dievu, kurio žodį giriu, Viešpačiu, kurio žodį giriu,
11 aš pasitikiu. Nebijosiu, ką gali padaryti man žmogus?
12 Dieve, Tau duotus įžadus ištesėsiu, aukosiu gyriaus aukas.
13 Tu išgelbėjai mane iš mirties, mano kojas nuo suklupimo, kad vaikščiočiau prieš Dievą ir turėčiau gyvenimo šviesą.

Ps 52,1-9
1 Ko giries nedorybe, galiūne? Dievo gerumas pasilieka nuolat.
2 Tavo liežuvis planuoja pražūtį kaip aštrus peilis, tu klastadary!
3 Tu mėgsti pikta labiau kaip gera, tau mieliau meluoti negu teisybę kalbėti.
4 Tu mėgsti pražūtingas kalbas, klastingas liežuvi!
5 Todėl sunaikins tave Dievas amžiams; parblokš ir išmes iš palapinės, su šaknimis išraus iš gyvųjų žemės.
6 Teisieji tai matys ir bijosis, jie juoksis iš jo:
7 “Štai žmogus, kuris Dievo nepadarė savo stiprybe, bet, pasitikėdamas turtais, įsidrąsino daryti nedorybes”.
8 Aš esu kaip žaliuojąs alyvmedis Dievo namuose, pasitikiu Dievo gailestingumu per amžių amžius.
9 Tave girsiu per amžius, nes Tu tai padarei; skelbsiu Tavo brangų vardą šventiesiems.

Ps 46,1-11
1 Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje.
2 Todėl nebijosime, nors žemė drebėtų, kalnai griūtų į jūros gelmę.
3 Teūžia, teputoja jų vandenys, tedreba kalnai, joms šėlstant.
4 Upės srovės linksmina Dievo miestą, šventą Aukščiausiojo buveinę.
5 Dievas yra jo viduje, jam nėra ko bijoti; rytui auštant ateis Dievas jam padėti.
6 Siautė pagonys, maištavo karalystės; Jis prabilo, ir sustingo žemė.
7 Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas.
8 Ateikite, pažvelkite į Viešpaties darbus, kokių baisių dalykų Jis padarė žemėje!
9 Jis sustabdo karus ligi pat žemės krašto, sulaužo lankus ir sutrupina ietis, sudegina ugnimi karo vežimus.
10 “Liaukitės ir žinokite, jog Aš esu Dievas! Aš būsiu išaukštintas tarp pagonių, išaukštintas žemėje!”
11 Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas.

Ps 41,1-13
1 Palaimintas, kuris kreipia dėmesį į vargšą. Nelaimėje išgelbės jį Viešpats.
2 Viešpats saugos ir išlaikys jį gyvą; jis bus palaimintas žemėje. Tu neatiduosi jo priešų valiai.
3 Viešpats sustiprins jį ligos patale; Tu pagydysi jį nuo visų ligų.
4 Sakiau: “Viešpatie, būk man gailestingas! Išgydyk mano sielą, nes Tau nusidėjau!”
5 Mano priešai kalba prieš mane pikta: “Kai jis mirs, ir jo vardas išnyks”.
6 Jei kas ateina manęs aplankyti, tuščius žodžius kalba, išėjęs laukan apkalba.
7 Visi, kurie nekenčia manęs, šnibždasi prieš mane, planuoja man pakenkti:
8 “Pikčiausia liga jam prikibo, jis atsigulė ir nebeatsikels”.
9 Net ir artimas draugas, kuriuo pasitikėjau, kuris valgė mano duoną, taikosi man įspirti.
10 Viešpatie, būk man gailestingas, pakelk mane, kad jiems atlyginčiau!
11 Iš to žinosiu, jog esi man palankus, jei mano priešas nedžiūgaus prieš mane.
12 O mane Tu palaikai mano nekaltume ir amžiams pastatai savo akivaizdoje.
13 Palaimintas tebūna Viešpats, Izraelio Dievas, per amžių amžius! Amen! Amen!

Ps 40,1-17
1 Kantriai laukiau Viešpaties, Jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą.
2 Jis ištraukė mane iš baisios duobės, iš klampaus purvo ir pastatė ant uolos mano kojas, sutvirtino mano žingsnius.
3 Jis įdėjo į mano lūpas naują giesmę-gyrių mūsų Dievui. Daugelis tai matys, bijosis ir pasitikės Viešpačiu.
4 Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, nesikreipia į išdidžiuosius ir neina melo keliais.
5 Daug padarei, Viešpatie, mano Dieve, nuostabių darbų ir nutarimų mūsų labui-nėra Tau lygaus nė vieno,-jei norėčiau juos paskelbti ir išpasakoti, jų būtų daugiau, kaip kad galima suskaičiuoti.
6 Aukų ir atnašų Tu nenorėjai. Ausis Tu man atvėrei. Deginamųjų aukų ir aukų už nuodėmę Tu nereikalavai.
7 Tada tariau: “Štai ateinu; knygos rietime apie mane parašyta.
8 Man patinka vykdyti Tavo valią, mano Dieve; Tavo įstatymas yra mano širdyje”.
9 Skelbiau teisumą didelėje minioje, lūpų neužčiaupiau, Viešpatie, Tu žinai.
10 Tavo teisumo nepaslėpiau savo širdyje, apie Tavo ištikimybę ir išgelbėjimą kalbėjau. Nenutylėjau apie Tavo malonę ir tiesą dideliame susirinkime.
11 Viešpatie, nesulaikyk man savo gailestingumo; Tavo malonė ir tiesa visada tegul mane lydi.
12 Užgriuvo mane nesuskaitomos blogybės, apniko kaltės, nieko daugiau nematau. Jų yra daugiau nei mano galvos plaukų, todėl netekau drąsos.
13 Viešpatie, teikis išgelbėti mane! Viešpatie, skubėk man padėti!
14 Tesusigėsta ir teparausta visi, kurie kėsinasi į mano gyvybę; teatsitraukia sugėdinti, kurie linki man pikta!
15 Tenusigąsta dėl savo gėdos, kurie man sako: “Gerai, gerai”.
16 Tedžiūgauja ir tesilinksmina, kurie ieško Tavęs; kurie ilgisi Tavo išgelbėjimo, tegul sako: “Didis yra Viešpats!”
17 Nors esu suvargęs ir beturtis, Viešpats rūpinasi manimi. Mano pagalba ir išlaisvintojas Tu esi. Mano Dieve, nedelsk!

Ps 37,1-40
1 Nesijaudink dėl piktadarių, nepavydėk nedorėliams.
2 Jie greitai bus nupjauti tartum žolė, suvys kaip žaliuojanti žolė.
3 Pasitikėk Viešpačiu ir daryk gera, tada gyvensi žemėje ir būsi pamaitintas!
4 Gėrėkis Viešpačiu, ir Jis suteiks tau, ko geidžia tavo širdis.
5 Pavesk Viešpačiui savo kelią, pasitikėk Juo, ir Jis veiks.
6 Jis padarys tavo teisumą kaip šviesą ir tavo teisybę kaip vidudienį!
7 Ilsėkis Viešpatyje ir kantriai lauk Jo! Nesijaudink dėl to, kad sekasi žmogui, kuris daro pikta.
8 Liaukis nirtęs ir palik rūstybę. Nesijaudink, kad nedarytumei pikta.
9 Piktadariai bus sunaikinti, bet tie, kurie laukia Viešpaties, paveldės žemę.
10 Nes dar trumpa valandėlė, ir nebeliks nedorėlio; kai žvalgysies, kur jis buvo, jo nebebus.
11 Bet romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos apstumu.
12 Nedorėlis rengia teisiajam pikta ir griežia prieš jį dantimis.
13 Viešpats juokiasi iš jo, nes mato jo galą.
14 Nedorėliai išsitraukia kardą, įtempia lanką, kad partrenktų beturtį ir vargšą, nužudytų tuos, kurie elgiasi dorai.
15 Jų kardas įsmigs į jų pačių širdį ir jų lankai suluš.
16 Teisiojo truputis yra geriau už daugelio nedorėlių turtus,
17 nes nedorėlių rankos bus sulaužytos, o teisiuosius palaiko Viešpats.
18 Viešpats žino teisiųjų dienas, jų paveldėjimas liks amžiams.
19 Jie nebus sugėdinti nelaimių metu, bado dienomis jie bus pasotinti.
20 O nedorėliai pražus ir Viešpaties priešai sutirps kaip avinėlių taukai; jie dings kaip dūmai.
21 Nedorėliai skolinasi ir negrąžina, o teisusis yra gailestingas ir duoda.
22 Jo palaimintieji valdys žemę, o Jo prakeiktieji bus sunaikinti.
23 Viešpats nukreipia žmogaus žingsnius ir Jam patinka jo keliai.
24 Jei jis klumpa-neparkrinta, nes Viešpats laiko jo ranką.
25 Buvau jaunas ir pasenau, tačiau nemačiau, kad teisusis būtų užmirštas ir jo vaikai elgetautų.
26 Visada jis pasigaili ir skolina, jo vaikai yra palaiminti.
27 Traukis nuo pikto ir daryk gera, tai išliksi per amžius.
28 Viešpats mėgsta teisybę ir nepalieka savo šventųjų, bet saugo juos per amžius. O nedorėlių vaikai pražus.
29 Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai.
30 Teisiojo burna kalba išmintingai, ir jo liežuvis-kas teisinga,
31 Dievo įstatymas yra jo širdyje; jo žingsniai nesvyruoja.
32 Nedorėlis tykoja teisiojo ir siekia jį nužudyti.
33 Viešpats jo nepaliks ano rankoje ir nepasmerks jo teisme.
34 Lauk Viešpaties ir laikykis Jo kelio. Jis išaukštins tave, kad paveldėtum žemę. Tu matysi, kaip nedorėliai žlugs.
35 Mačiau nedorėlį džiūgaujantį ir išsiplėtusį kaip šakotą kedrą.
36 Pro šalį ėjau, ir jo nebuvo, ieškojau jo, bet neradau.
37 Žiūrėk į tobuląjį ir stebėk teisųjį, nes tokių galas-ramybė.
38 Nusikaltėliai bus sunaikinti, nedorėlių galas-pražūtis.
39 Teisiųjų išgelbėjimas ateina nuo Viešpaties; Jis yra jų stiprybė nelaimių metu.
40 Viešpats padės jiems ir išlaisvins juos. Jis išlaisvins juos iš bedievių ir išgelbės, nes jie pasitikėjo Juo.

Ps 36,1-12
1 Nedorėlio nuodėmė kalba mano širdyje, kad nėra Dievo baimės prieš jo akis.
2 Jis pataikauja sau, kai suranda savyje kaltę, kurios reikėtų nekęsti.
3 Jo burnos žodžiai-nedorybė ir klasta. Jis liovėsi elgtis išmintingai ir daryti gera.
4 Gulėdamas jis mąsto nedorybes, eina negeru keliu, neatsisako pikta.
5 Viešpatie, dangų siekia Tavo gailestingumas, Tavo ištikimybė-debesis.
6 Tavo teisumas-kaip dideli kalnai, Tavo sprendimai-kaip jūros gelmės. Viešpatie, Tu apsaugai žmogų ir gyvulį!
7 Dieve, kokia brangi yra Tavo malonė! Žmonės glaudžiasi Tavo sparnų šešėlyje.
8 Jie pasotinami Tavo namų riebalais, Tu duodi jiems gerti iš Tavo malonumų upės.
9 Tu turi gyvenimo šaltinį; Tavo šviesoje matome šviesą.
10 Tenesibaigia Tavo malonė tiems, kurie pažįsta Tave, ir Tavo teisumas-nuoširdiesiems.
11 Teneužkliudo manęs išdidumo koja ir ranka nusidėjėlio tenepastumia manęs!
12 Piktadariai krito, buvo parblokšti ir nebeatsikels!

Ps 35,1-28
1 Viešpatie, apgink mano bylą nuo tų, kurie mane kaltina; kovok su tais, kurie kovoja prieš mane!
2 Paimk mažąjį ir didįjį skydą ir man padėk!
3 Ištrauk ietį ir atsistok prieš mano persekiotojus. Tark mano sielai: “Aš tavo išgelbėjimas”.
4 Tebūna sugėdinti ir pažeminti, kurie kėsinasi į mano gyvybę. Tesitraukia atgal suglumę, kurie nori man pakenkti.
5 Tebūna jie kaip pelai prieš vėją, Viešpaties angelui papūtus.
6 Tebūna jų kelias tamsus ir slidus ir Viešpaties angelas juos tepersekioja.
7 Be priežasties jie slaptai man spendė pinkles, iškasė duobę mano sielai.
8 Tegul jie netikėtai žūva, tegul jie patys įkliūva į paspęstas pinkles, teįkrinta į pražūtį.
9 Mano siela džiaugsis Viešpačiu, džiūgaus dėl Jo pagalbos.
10 Visi mano kaulai šauks: “Viešpatie, kas yra Tau lygus? Kas išlaisvina silpnąjį iš stipresnio už jį, vargšą iš plėšiko?”
11 Pakilo klastingi liudytojai, kaltino mane tuo, kuo aš nenusikaltau.
12 Jie atlygino man piktu už gera, apiplėšdami mano sielą.
13 Jiems sergant, ašutine vilkėjau; žeminau savo sielą pasninku, palenkęs galvą meldžiausi.
14 Elgiausi, lyg jie būtų man draugai ar broliai. Vaikščiojau nusiminęs, tartum gedėdamas motinos.
15 Bet kai aš susvyravau, jie džiaugėsi ir susibūrė prieš mane; puolėjai susibūrė prieš mane man nežinant ir drasko mane be paliovos.
16 Veidmainiškai tyčiojasi iš manęs, griežia dantimis prieš mane.
17 Viešpatie, ar ilgai dar žiūrėsi? Išgelbėk mano sielą nuo pražūties, mano vienintelę nuo riaumojančių liūtų.
18 Tau dėkosiu dideliame susirinkime, girsiu Tave minioje.
19 Tegul nesidžiaugia be pagrindo mano priešai, tenemirksi akimis tie, kurie nekenčia manęs be priežasties.
20 Jie nekalba apie taiką. Jie kuria klastingus planus prieš krašto taikiuosius.
21 Jie išsižioję rėkia: “Taip, taip, mes matėme tai savo akimis!”
22 Viešpatie, Tu tai matei-netylėk! Viešpatie, nebūk toli nuo manęs!
23 Sujudėk, pakilk ginti mano bylą, mano Viešpatie ir mano Dieve.
24 Viešpatie, mano Dieve, teisk mane, vadovaudamasis savo teisumu, neleisk jiems džiaugtis dėl manęs.
25 Tenemano jie savo širdyje: “O! To mes ir siekėme!” Tenesako: “Mes jį prarijome!”
26 Tesusigėsta ir teparausta visi, kurie džiaugiasi mano nelaime. Gėda ir panieka tebūna aprengti tie, kurie didžiuojasi prieš mane.
27 Tegul šaukia iš džiaugsmo ir linksminasi tie, kurie mane užtaria ir tegul sako: “Tebūna išaukštintas Viešpats, kuriam patinka Jo tarno gerovė!”
28 Mano liežuvis skelbs Tavo teisumą, per visą dieną girs Tave!

Ps 34,1-22
1 Šlovinsiu Viešpatį visada; nuolat girsiu Jį savo lūpomis.
2 Viešpačiu didžiuosis mano siela; nuolankieji išgirs tai ir džiaugsis.
3 Aukštinkime Viešpatį ir iškelkime kartu Jo vardą.
4 Ieškojau Viešpaties, Jis išklausė mane ir išgelbėjo mane iš visų mano baimių.
5 Jie žvelgė į Jį ir pralinksmėjo, jų veidai nebuvo sugėdinti.
6 Šis vargšas šaukėsi, ir Viešpats išgirdo, ir išgelbėjo jį iš visų jo bėdų.
7 Viešpaties angelas stovyklauja aplink tuos, kurie Jo bijo, ir išgelbsti juos.
8 Ragaukite ir matykite, kad geras yra Viešpats! Palaimintas žmogus, kuris Juo pasitiki.
9 Bijokite Viešpaties, Jo šventieji, nes nieko nestokoja tie, kurie Jo bijo.
10 Jauni liūtai pritrūksta ir badauja, bet tie, kurie ieško Viešpaties, nestokoja jokio gero.
11 Ateikite, vaikai, ir klausykite manęs: pamokysiu jus Viešpaties baimės.
12 Koks yra žmogus, kuris mėgsta gyventi ir geidžia gerų dienų patirti?
13 Sulaikyk savo liežuvį nuo pikto ir savo lūpas nuo klastingų kalbų.
14 Šalinkis pikto ir daryk gera. Ieškok ir siek taikos.
15 Viešpaties akys žvelgia į teisiuosius ir Jo ausys girdi jų šauksmą.
16 Viešpaties veidas prieš darančius pikta, kad išdildytų jų atsiminimą žemėje.
17 Teisieji šaukiasi Viešpaties, Jis išgirsta ir išgelbsti iš visų jų vargų.
18 Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.
19 Daug bėdų patiria teisusis, bet iš visų jį išgelbsti Viešpats.
20 Jis sergsti visus jo kaulus, kad nė vienas iš jų nesulūžtų.
21 Nedorėlį nužudys piktybė, kurie nekenčia teisiojo, pražus.
22 Viešpats išperka savo tarnų sielą, nepražus nė vienas, kuris Juo pasitiki.

Ps 32,1-11
1 Palaimintas, kuriam neteisybės atleistos, kurio nuodėmės padengtos.
2 Palaimintas žmogus, kuriam Viešpats neįskaito kaltės ir kurio dvasioje nėra klastos.
3 Kol tylėjau, nyko mano kaulai nuo kasdieninio mano vaitojimo.
4 Dieną ir naktį sunkiai slėgė mane Tavo ranka. Mano jėgos seko, lyg vasaros kaitros džiovinamos.
5 Savo nuodėmę Tau išpažinau ir savo kaltės neslėpiau. Tariau: “Išpažinsiu savo nusikaltimus Viešpačiui”. Tada atleidai man kaltę.
6 Dėl to kiekvienas teisusis melsis Tau, kai Tave galima surasti, kol didelis tvanas nepriartėjo prie jų.
7 Tu esi mano slėptuvė, nuo pavojų apsaugosi mane, išgelbėjimo giesmėmis apsupsi mane.
8 Pamokysiu tave ir parodysiu kelią, kuriuo turi eiti; tave mano akys lydės.
9 Nebūk kaip arklys ar mulas, kurie neturi supratimo. Kamanomis ir žąslais juos reikia pažaboti, kad jie priartėtų prie tavęs.
10 Daug kančių turi nedorėlis, bet tas, kuris pasitiki Viešpačiu, bus apsuptas gailestingumo.
11 Džiaukitės Viešpatyje, džiūgaukite, teisieji, šaukite iš džiaugsmo, tiesiaširdžiai.

Ps 28,1-9
1 Tavęs šaukiuosi, Viešpatie, mano uola! Išgirsk mane. Jei tylėsi, tapsiu kaip tie, kurie nužengia į duobę.
2 Išgirsk mano maldavimo balsą, kai šaukiuosi Tavęs, kai keliu savo rankas į Tavo švenčiausiąją buveinę!
3 Neatstumk manęs kartu su nedorėliais, su piktadariais, kurie maloniai kalba su artimu, bet pikta mano savo širdyse.
4 Duok jiems, ko verti jų darbai ir pikti poelgiai. Atlygink jiems, kiek vertas jų rankų darbas; užmokėk jiems, ką jie užsitarnavo.
5 Jie nepaiso Viešpaties veiksmų ir Jo rankų darbų. Jis sunaikins juos ir nebeleis atsigauti.
6 Palaimintas Viešpats, nes Jis išklausė mano maldavimą!
7 Viešpats yra mano jėga ir skydas; Juo pasitikėjo mano širdis, ir Jis man padėjo. Todėl džiūgauja mano širdis, ir savo giesme girsiu Jį.
8 Viešpats yra jų jėga, išgelbstinti priebėga pateptajam.
9 Išgelbėk savo tautą ir laimink savo paveldėjimą. Ganyk ir išaukštink juos per amžius.

Ps 27,1-14
1 Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas-ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė-prieš ką man drebėti?
2 Kai nedorėliai-mano priešai ir piktieji-puola mane, norėdami suėsti, jie susvyruoja ir krinta.
3 Nors stovėtų prieš mane kariuomenė, nenusigąs mano širdis; nors ir karas kiltų prieš mane, aš pasitikėsiu.
4 Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu-gyventi Viešpaties namuose per visas savo gyvenimo dienas, stebėti Viešpaties grožį ir lankyti Jo šventyklą.
5 Jis paslėps mane savo palapinėje nelaimės dieną, savo buveinės slaptoje vietoje; ant uolos pastatys mane.
6 Mano galva bus pakelta virš mano priešų, kurie mane supa. Džiaugsmo aukas aukosiu Jo palapinėje, šlovinsiu ir giedosiu gyrių Viešpačiui!
7 Viešpatie, išgirsk mano balsą, kai šaukiuos. Pasigailėk manęs ir išklausyk mane!
8 Kai Tu pasakei: “Ieškokite mano veido!”, mano širdis Tau atsakė: “Tavo veido, Viešpatie, aš ieškosiu”.
9 Neslėpk savo veido nuo manęs! Neatstumk rūstybėje savo tarno! Tu esi mano pagalba. Neatmesk ir nepalik manęs, mano išgelbėjimo Dieve!
10 Nors mano tėvas ir motina paliktų mane, tačiau Viešpats mane priims.
11 Viešpatie, pamokyk mane savo kelio ir vesk mane tikru taku dėl mano priešų.
12 Neatiduok manęs prispaudėjų savivalei, nes pakilo prieš mane neteisingi liudytojai ir alsuoja smurtu.
13 Aš tikiu, kad matysiu Viešpaties gerumą gyvųjų žemėje.
14 Lauk Viešpaties! Būk drąsus, ir Jis sutvirtins tavo širdį. Lauk, aš sakau, Viešpaties!

Ps 26,1-12
1 Viešpatie, pateisink mane, nes esu nekaltas; Viešpačiu pasitikėjau, todėl nesvyruosiu.
2 Viešpatie, išmėgink ir išbandyk mane, ištirk mano širdį ir inkstus.
3 Tavo malonė yra mano akyse, ir aš vaikščiojau Tavo tiesoje.
4 Nesėdžiu su klastingaisiais, nesilankau pas apsimetėlius.
5 Nekenčiu piktadarių draugystės ir nesėdžiu su nedorėliais.
6 Nekaltume plaunu savo rankas ir lankau Tavo aukurą, Viešpatie,
7 kad garsiai giedočiau padėkos giesmę ir skelbčiau Tavo nuostabius darbus.
8 Viešpatie, mėgstu Tavo namų buveinę, vietą, kur Tavo garbė gyvena.
9 Neatimk mano sielos su nusidėjėliais ir mano gyvenimo su kraujo trokštančiais.
10 Jų rankose nusikaltimas, jų dešinė pilna kyšių.
11 Tačiau aš elgiuosi nekaltai. Atpirk mane ir būk man gailestingas.
12 Mano koja stovi lygioje vietoje; aš susirinkimuose Viešpatį girsiu.

Ps 25,1-22
1 Viešpatie, į Tave keliu savo sielą.
2 Mano Dieve, pasitikiu Tavimi. Tenebūsiu sugėdintas, tenedžiūgaus dėl manęs mano priešas.
3 Te nė vienas, kuris laukia Tavęs, nebūna sugėdintas, tebūna sugėdinti tie, kurie nusikalsta be priežasties.
4 Viešpatie, parodyk man savąjį kelią, pamokyk mane savo takų.
5 Vesk mane savo tiesa ir mokyk, nes Tu esi mano išgelbėjimo Dievas, laukiu Tavęs visą dieną.
6 Viešpatie, atsimink gailestingumą ir malones, kurios yra nuo amžių.
7 Užmiršk mano jaunystės kaltes ir nedorybes. O Viešpatie, atmink mane dėl savo gerumo, pagal savo gailestingumą.
8 Geras ir teisus yra Viešpats, todėl nusidėjėliams kelią parodo.
9 Romiųjų mintis kreipia į tiesą, savo kelių moko nuolankiuosius.
10 Visi Viešpaties takai yra gailestingumas ir tiesa tiems, kurie laikosi Jo sandoros ir įsakymų.
11 Atleisk mano kaltę, Viešpatie, dėl savo vardo, nes ji yra didelė.
12 Žmogų, kuris bijo Viešpaties, Jis mokys pasirinkti kelią.
13 Jis pats gyvens laimingai, o jo vaikai paveldės kraštą.
14 Viešpaties paslaptis su tais, kurie Jo bijo, jiems Jis apreikš savo sandorą.
15 Visada mano akys į Viešpatį krypsta-Jis mano kojas išpainios iš pinklių.
16 Pažvelk į mane ir pasigailėk manęs, nes esu vienišas ir suvargęs.
17 Mano širdies vargų pagausėjo, išvesk mane iš bėdų.
18 Pažvelk į mano vargą bei skausmą ir atleisk visas mano nuodėmes.
19 Matai, kaip daug mano priešų, kaip baisiai manęs jie nekenčia.
20 Saugok mano sielą ir gelbėk mane, kad nebūčiau sugėdintas, nes pasitikiu Tavimi.
21 Nekaltumas ir teisumas tesaugo mane, nes aš laukiu Tavęs!
22 Dieve, išgelbėk Izraelį iš visų nelaimių!

Ps 23,1-6
1 Viešpats yra mano ganytojas-aš nestokosiu.
2 Jis paguldo mane žaliuojančiose ganyklose, veda mane prie tylių vandenų.
3 Jis atgaivina mano sielą, veda mane teisumo takais dėl savo vardo.
4 Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.
5 Tu paruoši man stalą mano priešų akivaizdoje, aliejumi man patepi galvą, mano taurė sklidina.
6 Tikrai, gerumas ir gailestingumas lydės mane per visas mano gyvenimo dienas. Aš gyvensiu Viešpaties namuose per amžius.

Ps 20,1-9
1 Teišklauso Viešpats tave suspaudimo dieną, tesaugo tave Jokūbo Dievo vardas.
2 Tegul iš savo šventyklos tau siunčia pagalbą, tepadeda tau iš Siono.
3 Visas tavo aukas teatsimena, tepriima tavo deginamąją auką.
4 Ko trokšta tavo širdis, tau tesuteikia, teišpildo kiekvieną tavo sumanymą.
5 Mes džiaugsimės tavo išgelbėjimu, vėliavas kelsime savo Dievo vardu. Visus tavo prašymus teįvykdo Viešpats!
6 Žinau, kad Viešpats gelbsti savo pateptąjį, iš savo šventojo dangaus jį išklausė ir parėmė savo dešinės galybe.
7 Vieni pasitiki savo žirgais, kiti-kovos vežimais, o mes prisiminsime Viešpaties, savo Dievo, vardą.
8 Anie suklupo ir krito, o mes pakilome ir stovime tiesūs.
9 Išgelbėk, Viešpatie, išgirsk, Karaliau, kai šaukiamės.

Ps 19,1-14
1 Dangūs skelbia Dievo šlovę, tvirtuma byloja apie Jo rankų darbus.
2 Diena pasakoja dienai, o naktis praneša nakčiai.
3 Nėra kalbos ar tarmės, kur jų balsas nebūtų girdimas.
4 Per visą žemę sklinda jų garsas, jų žodžiai-iki pasaulio krašto. Jis saulei pastatė padangtę juose.
5 Ji džiaugiasi kaip išeinąs iš savo kambario jaunikis, kaip karžygys, bėgdamas taku.
6 Iš vieno krašto padangės pakyla ir kitą jos kraštą pasiekia, niekas negali nuo jos kaitros pasislėpti.
7 Tobulas Viešpaties įstatymas, jis gaivina sielą. Viešpaties liudijimas tikras, išminties moko paprastuosius.
8 Viešpaties nuostatai teisingi, jie džiugina širdis. Viešpaties įsakymas tyras, akims duoda šviesybę.
9 Viešpaties baimė gryna, ji išlieka per amžius. Viešpaties sprendimai- tiesa, jie visi iki vieno teisingi.
10 Brangesni jie už auksą, už gryniausią auksą; jie saldesni už medų, už korių syvą.
11 Tavo tarnas jais įspėjamas; kas jų laikosi, gauna didelį atpildą.
12 Kas pastebi savo klaidas? Nuvalyk nuo manęs man nežinomas kaltes.
13 Savo tarną apsaugok nuo akiplėšiškumo, kad nuodėmės manęs nepavergtų. Tada būsiu doras ir išvengsiu didelių nuodėmių.
14 Tepatinka Tau mano lūpų žodžiai ir mintys mano širdies, Viešpatie, mano stiprybe, mano atpirkėjau.

Ps 18,1-50
1 “Mylėsiu Tave, Viešpatie, mano stiprybe!
2 Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas. Dievas yra mano jėga, Juo pasitikėsiu; Jis-mano skydas, išgelbėjimo ragas, mano aukštas bokštas.
3 Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas iš priešų.
4 Mirties kančios supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane.
5 Pragaro kančios apraizgė mane, manęs laukė mirties pinklės.
6 Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, mano šauksmas pasiekė Jo ausis.
7 Susvyravo, sudrebėjo žemė, kalnų pamatai sujudėjo ir drebėjo, nes Viešpats užsirūstino.
8 Iš Jo šnervių kilo dūmai, iš burnos veržėsi naikinančios liepsnos, įkaitusios žarijos skraidė.
9 Jis palenkė dangų ir nužengė, tamsa buvo po Jo kojomis.
10 Jis sėdėjo ant cherubo ir skrido, vėjo sparnai Jį nešė.
11 Jis pasislėpė tamsoje, juodi vandenys ir debesys supo Jį.
12 Nuo spindesio Jo priekyje pro debesis veržėsi kruša ir degančios žarijos.
13 Viešpats sugriaudė danguose, Aukščiausiasis parodė savo balsą.
14 Jis laidė strėles ir išsklaidė juos, siuntė žaibus ir juos sunaikino.
15 Iškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Tavo balso, Viešpatie, nuo Tavo rūstybės kvapo.
16 Iš aukštybių Jis ištiesė ranką ir paėmė mane, ištraukė iš gausių vandenų.
17 Jis išgelbėjo mane iš galingo priešo, iš tų, kurie manęs nekentė, nes jie buvo stipresni už mane.
18 Jie puolė mane aną pražūtingąją dieną, bet mano atrama buvo Viešpats.
19 Jis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane.
20 Viešpats atlygino man pagal mano teisumą, Jis atmokėjo man pagal mano rankų švarumą.
21 Aš laikiausi Viešpaties kelio, neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas.
22 Jo įsakymai buvo prieš mane ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau.
23 Prieš Jį buvau atviras ir saugojaus, kad nenusikalsčiau.
24 Todėl man atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą Jo akyse.
25 Gailestingam Tu pasirodai gailestingas, tobulam-tobulas,
26 tyram Tu pasirodai tyras, su sukčiumi elgiesi suktai.
27 Tu gelbsti prispaustuosius, bet pažemini išdidžius žvilgsnius.
28 Tu, Viešpatie, uždegi man žiburį; Viešpats, mano Dievas, šviečia man tamsumoje.
29 Su Tavimi galiu pulti priešą, su Dievu-peršokti sieną.
30 Dievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki.
31 Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas uola, jei ne mūsų Dievas?
32 Jis apjuosia mane jėga, padaro mano kelią tobulą.
33 Mano kojas Jis padaro kaip stirnos, į aukštumas mane iškelia.
34 Mano rankas Jis moko kovoti, kad mano rankos sulaužytų plieninį lanką.
35 Tu man davei išgelbėjimo skydą, Tavo dešinė palaikė mane, Tavo gerumas mane išaukštino.
36 Tu praplatinai mano žingsnius, kad mano kojos nepaslystų.
37 Persekiojau priešus ir pasivijau, nepasukau atgal, kol jų nesunaikinau.
38 Sužeidžiau juos, kad nebegalėjo pasikelti, krito jie man po kojomis.
39 Tu apjuosei mane jėga kovai ir atidavei man tuos, kurie sukilo prieš mane.
40 Tu palenkei prieš mane mano priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia.
41 Jie šaukė, bet niekas nepadėjo, į Viešpatį kreipėsi-Jis neatsiliepė.
42 Sutrypiau juos į žemės dulkes, kaip gatvių purvą sumyniau.
43 Išgelbėjai mane tautos kovose, man skyrei valdyti pagonis, tautos, kurių nepažinau, tarnaus man.
44 Kai tik išgirs apie mane, jie paklus man, svetimšaliai pasiduos man.
45 Svetimšaliai išblykš, drebėdami išeis iš savo pilių.
46 Viešpats yra gyvas! Palaiminta tebūna mano uola! Aukštinamas tebūna mano išgelbėjimo Dievas.
47 Dievas atkeršija už mane ir pajungia man tautas.
48 Jis gelbsti mane iš mano priešų. Tu iškėlei mane aukščiau nei tuos, kurie sukyla prieš mane, ir išlaisvinai nuo žiauraus žmogaus.
49 Todėl dėkosiu Tau, Viešpatie, tarp pagonių, giedosiu gyrių Tavo vardui.
50 Didelį išgelbėjimą Jis suteikia savo karaliui ir parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius”.

Ps 16,1-11
1 Apsaugok mane, Dieve, nes Tavimi aš pasitikiu.
2 Tariau Viešpačiui: “Tu-mano Valdovas, be Tavęs man nebus gera”.
3 Šventieji, krašto garbingieji man labai patinka.
4 Kurie svetimus dievus sekioja, turi kentėti daug skausmų. Aš kraujo aukų jiems neaukosiu, mano lūpos neištars jų vardo.
5 Viešpats yra mano paveldėjimo dalis ir mano taurė, Jo rankoje mano likimas.
6 Virvės man krito į patinkančias vietas, aš turiu gerą paveldėjimą.
7 Aš laiminsiu Viešpatį, kuris patarimą man teikia; mano širdis įspėja mane naktį.
8 Aš nuolatos statau Viešpatį prieš save, Jis mano dešinėje-aš nesvyruosiu.
9 Linksminasi mano širdis, džiaugiasi mano siela ir mano kūnas ilsėsis su viltimi.
10 Nes tu nepaliksi mano sielos mirusiųjų buveinėje ir neleisi savo šventajam supūti.
11 Tu parodysi man gyvenimo kelią, Tavo akivaizdoje yra džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje-malonumai per amžius.

Ps 2,1-12
1 Kodėl pagonys siaučia ir tautos tuščias užmačias rezga?
2 Sukyla žemės karaliai, valdovai sąmokslus rengia prieš Viešpatį ir Jo pateptąjį.
3 Jie sako: “Sutraukykime jų pančius, nusimeskime jų virves”.
4 Tas, kuris danguje sėdi, juoksis, Viešpats tyčiosis iš jų.
5 Tada Jis rūsčiai prabils ir išgąsdins juos savo įniršiu:
6 “Aš pastačiau savo karalių Sione, savo šventajame kalne”.
7 Aš paskelbsiu nutarimą, kurį Viešpats man pasakė: “Tu-mano Sūnus, šiandien Tave pagimdžiau.
8 Prašyk, ir duosiu Tau paveldėti pagonis, pavesiu Tau visus žemės pakraščius,
9 geležine lazda juos tramdysi, kaip molio indus juos daužysi”.
10 Taigi dabar, karaliai, būkite išmintingi, pasimokykite, žemės teisėjai.
11 Tarnaukite Viešpačiui su baime, džiaukitės drebėdami.
12 Bučiuokite Sūnų, kad Jis nerūstautų ir nežūtumėte kelyje, Jo rūstybei staiga užsidegus. Palaiminti visi, kurie Juo pasitiki.

Ps 1,1-6
1 Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais,
2 bet mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį.
3 Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi.
4 Ne tokie yra bedieviai. Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo.
5 Todėl teisme neišstovės bedieviai, nė nusidėjėliai teisiųjų susirinkime.
6 Nes Viešpats žino teisiojo kelią, o bedievių kelias pražus.

2 Kar 18,4
4 Ezekijas panaikino aukštumas, sudaužė atvaizdus, iškirto giraites, į gabalus sudaužė varinę gyvatę, kurią padarė Mozė. Nes iki to laiko izraelitai dar tebesmilkė jai ir vadino ją Nehuštanu.

1 Kar 8,6-66
6 Kunigai įnešė Viešpaties Sandoros skrynią į Šventų švenčiausiąją po cherubų sparnais.
7 Cherubų sparnai buvo išskleisti virš skrynios ir cherubai dengė skrynią bei jos kartis.
8 Kartys buvo tokios ilgos, kad jų galai buvo matomi šventykloje, tačiau iš lauko jie nebuvo matomi. Jos ten pasiliko iki šios dienos.
9 Skrynioje buvo tik dvi akmeninės plokštės, kurias Mozė įdėjo Horebe, kai Viešpats padarė sandorą su izraelitais, jiems išėjus iš Egipto krašto.
10 Kunigams išėjus iš šventyklos, debesis pripildė Viešpaties namus
11 taip, kad kunigai negalėjo tarnauti dėl debesies, nes Viešpaties šlovė pripildė Viešpaties namus.
12 Tuomet Saliamonas tarė: “Viešpats kalbėjo, kad nori gyventi tirštoje tamsoje.
13 Aš pastačiau Tau namus, kuriuose gyventum, vietą, kurioje pasiliktum per amžius”.
14 Karalius atsisukęs palaimino visus susirinkusius izraelitus, o visi izraelitai tuo tarpu stovėjo.
15 Jis sakė: “Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris įvykdė, ką pažadėjo mano tėvui Dovydui, sakydamas:
16 ‘Nuo tos dienos, kai išvedžiau savo tautą Izraelį iš Egipto, Aš nepasirinkau jokio miesto iš visų Izraelio giminių statyti namams, kur būtų mano vardas, bet išsirinkau Dovydą, kad jis valdytų mano tautą-Izraelį’.
17 Mano tėvas Dovydas norėjo pastatyti namus Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui.
18 Viešpats kalbėjo mano tėvui Dovydui: ‘Gerai, kad tu norėjai pastatyti namus mano vardui,
19 tačiau ne tu juos pastatysi, bet tavo sūnus, kuris tau gims, pastatys namus mano vardui’.
20 Viešpats išpildė savo žodį, kurį kalbėjo. Aš užėmiau savo tėvo Dovydo vietą ir Izraelio sostą, kaip Viešpats buvo pažadėjęs, ir pastačiau namus Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui.
21 Ten paruošiau vietą skryniai, kurioje yra Viešpaties Sandora, padaryta su mūsų tėvais, kai Jis išvedė juos iš Egipto krašto”.
22 Saliamonas atsistojo priešais Viešpaties aukurą viso Izraelio akivaizdoje, iškėlė rankas į dangų
23 ir sakė: “Viešpatie, Izraelio Dieve, nei danguje, nei žemėje nėra dievo, kuris būtų lygus Tau, kuris būtų gailestingas ir laikytųsi sandoros su savo tarnais, kurie Tavimi visa širdimi pasitiki.
24 Tu ištesėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, duotą pažadą. Tu kalbėjai savo lūpomis ir įvykdei tai savo rankomis šiandien.
25 Dabar, Viešpatie, Izraelio Dieve, įvykdyk tai, ką pažadėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, sakydamas: ‘Izraelio soste nepritrūksi vyro mano akivaizdoje, jei tik tavo sūnūs saugos savo kelius ir vaikščios priešais mane, kaip tu vaikščiojai’.
26 Izraelio Dieve, meldžiu: įvykdyk pažadą, kurį davei savo tarnui Dovydui, mano tėvui.
27 Bet argi Dievas iš tiesų gyvens žemėje? Štai dangus ir dangų dangūs nepajėgia Tavęs sutalpinti, juo labiau šitie namai, kuriuos pastačiau.
28 Atsižvelk į savo tarno maldą ir prašymą, Viešpatie, mano Dieve, išklausyk šauksmą ir maldą, kuria Tavo tarnas meldžiasi Tavo akivaizdoje šiandien.
29 Tebūna Tavo akys atvertos link šių namų dieną ir naktį, link vietos, kurią pasirinkai, kad Tavo vardas ten būtų. Išklausyk savo tarno maldą, kai jis melsis šioje vietoje.
30 Išgirsk savo tarno ir savo tautos maldavimą, kai jie melsis šioje vietoje. Išgirsk danguje, kur Tu gyveni, ir atleisk.
31 Jei kas nusikals prieš savo artimą ir ateis į šituos namus prie Tavo aukuro prisiekti,
32 išgirsk danguje ir teisk savo tarnus: pasmerk kaltąjį pagal jo nusikaltimą ir išteisink teisųjį, atlygindamas jam pagal jo teisumą.
33 Jei Tavo tauta Izraelis bus nugalėta priešo dėl to, kad Tau nusidėjo, ir jei ji atsigręš į Tave, išpažins Tavo vardą, melsis ir maldaus Tavęs šituose namuose,
34 tai išgirsk danguje, atleisk savo tautai Izraeliui nuodėmę ir sugrąžink ją į žemę, kurią davei jų tėvams.
35 Jei dangus bus uždarytas ir nebus lietaus dėl to, kad jie nusidėjo, ir jei jie melsis šitoje vietoje, išpažins Tavo vardą ir nusigręš nuo savo nuodėmės, už kurią juos baudi,
36 išgirsk danguje ir atleisk savo tarnų, Izraelio tautos, nuodėmę, parodyk jiems gerą kelią, kuriuo jie turi eiti, ir duok lietaus kraštui, kurį jiems davei paveldėti.
37 Jei badas ar maras siaus krašte, jei pūs karštas pietų vėjas, jei pelėsiai ir skėriai naikins derlių, jei žmones miestuose apsups priešas, užeis vargai ar ligos
38 ir visa Izraelio tauta ar atskiras žmogus melsis, ištiesę rankas šitų namų link,
39 išklausyk danguje, atleisk jiems ir atlygink kiekvienam pagal jo kelius, kaip Tu matai jo širdyje, nes Tu vienas pažįsti kiekvieno žmogaus širdį,
40 kad jie Tavęs bijotų, kol gyvens žemėje, kurią davei mūsų tėvams.
41 Jei svetimšalis, ne Tavo tautos Izraelio žmogus, ateitų iš tolimo krašto dėl Tavo vardo
42 (nes jie išgirs apie Tavo didingą vardą, Tavo stiprią ranką ir ištiestą ranką), kai jis ateis ir melsis prie šitų namų,
43 išklausyk jį danguje ir įvykdyk, ko jis Tavęs prašys, kad visos žemės tautos pažintų Tavo vardą, bijotų Tavęs kaip Tavo tauta Izraelis ir patirtų, jog šitie namai, kuriuos pastačiau, vadinami Tavo vardu.
44 Jei Tavo tauta išeitų kariauti su priešais, nepaisant kur Tu juos pasiųsi, ir melstųsi atsigręžę į šį miestą ir šiuos namus, kuriuos pastačiau Tavo vardui,
45 išgirsk danguje jų maldą ir prašymą ir apgink jų teises.
46 Jei izraelitai Tau nusidės,-juk nėra žmogaus, kuris nenusidėtų,-ir Tu užsirūstinęs juos atiduosi priešui, kuris paims juos nelaisvėn ir išves į tolimą priešo šalį,
47 ir jei jie ten būdami susipras, gailėsis, atsivers ir Tavęs maldaus, sakydami: ‘Mes nusidėjome, elgėmės neteisingai ir padarėme piktadarystę’,
48 ir gręšis į Tave visa širdimi bei visa siela priešų šalyje, į kurią jie buvo išvesti, ir melsis Tau, atsigręžę į šalį, kurią davei jų tėvams, į miestą, kurį išsirinkai, ir į namus, kuriuos pastačiau Tavo vardui,
49 išklausyk danguje jų maldas ir maldavimus ir apgink jų teises,
50 ir atleisk savo tautai, kuri Tau nusidėjo, visus jos nusikaltimus. Sukelk gailestį priešams, kurie juos laiko nelaisvėje, kad tie jų pasigailėtų,
51 nes jie yra Tavo tauta ir Tavo nuosavybė, kurią Tu išvedei iš Egipto-iš geležinės krosnies vidurio.
52 Viešpatie, pažvelk į savo tarno ir Izraelio tautos maldavimus, išklausyk juos, kai jie šaukiasi Tavęs.
53 Viešpatie Dieve, Tu juos išskyrei iš visų žemės tautų ir pasirinkai sau, kaip kalbėjai per savo tarną Mozę, išvesdamas mūsų tėvus iš Egipto”.
54 Kai Saliamonas baigė šitą maldą, jis atsikėlė nuo Viešpaties aukuro, kur jis klūpojo iškeltomis rankomis,
55 ir stovėdamas laimino visus susirinkusius, garsiu balsu sakydamas:
56 “Palaimintas Viešpats, kuris davė ramybę savo tautai Izraeliui, kaip buvo pažadėjęs; neliko neišpildytas nė vienas žodis iš viso gerojo pažado, kurį Jis davė per savo tarną Mozę.
57 Viešpats, mūsų Dievas, tebūna su mumis, kaip Jis buvo su mūsų tėvais, tegul nepalieka ir neapleidžia mūsų,
58 bet tepalenkia mūsų širdis prie savęs, kad vaikščiotume Jo keliais, vykdytume Jo įsakymus, nuostatus ir potvarkius, kuriuos Jis davė mūsų tėvams.
59 Šitie mano maldos žodžiai, tarti Viešpaties akivaizdoje, tebūna šalia Viešpaties, mūsų Dievo, dieną ir naktį, kad Jis apgintų savo tarno ir savo tautos Izraelio teises bet kuriuo metu, kai to reikia,
60 kad visos žemės tautos žinotų, jog Viešpats yra Dievas ir nėra kito.
61 Tebūna jūsų širdys tobulos prieš Viešpatį, mūsų Dievą, kad jūs gyventumėte pagal Jo nuostatus ir vykdytumėte Jo įsakymus”.
62 Po to karalius ir visas Izraelis aukojo aukas Viešpačiui.
63 Saliamonas aukojo dvidešimt du tūkstančius galvijų ir šimtą dvidešimt tūkstančių avių kaip padėkos auką Viešpačiui. Taip karalius ir visi izraelitai pašventino Viešpaties namus.
64 Tą pačią dieną karalius pašventino vidurinį kiemą prieš Viešpaties namus, nes ten jis aukojo deginamąsias aukas, duonos aukas ir padėkos aukų taukus, kadangi varinis Viešpaties aukuras buvo per mažas sutalpinti deginamąsias aukas, duonos aukas ir padėkos aukų taukus.
65 Saliamonas su visu Izraeliu nuo Hamato iki Egipto upės šventė Viešpaties, mūsų Dievo, akivaizdoje septynias dienas ir kitas septynias, iš viso keturiolika dienų.

1 Kar 7,27-39
27 Hiramas dar padarė dešimt varinių stovų. Kiekvienas stovas buvo keturių uolekčių ilgio, keturių pločio ir trijų aukščio.
28 Stovas buvo toks: jis turėjo keturias šonines plokštes, kurios buvo įtvirtintos rėmuose.
29 Tose plokštėse buvo išraižyti liūtų, jaučių ir cherubų atvaizdai, o taip pat ir ant rėmų; po jaučiais bei liūtais buvo kabantys vainikėliai.
30 Be to, kiekvienas stovas turėjo keturis varinius ratus su ašimis. Visuose keturiuose kampuose buvo atramos, ant kurių stovėjo praustuvė. Atramų šonus puošė išlieti vainikai.
31 Stovo skylė buvo apvali, vienos uolekties skersmens iš vidaus ir pusantros uolekties skersmens išorėje. Jo šonai buvo išraižyti ir sudarė keturkampį, o ne apskritimą.
32 Keturi ratai buvo stovo šonuose, jų ašys pritvirtintos prie stovo. Kiekvieno rato aukštis buvo pusantros uolekties.
33 Ratai buvo padaryti panašiai kaip vežimų ratai; jų ratlankiai, stipinai, stebulės ir ašys buvo nulietos.
34 Keturios atramos prie kiekvieno stovo kampo buvo nulietos išvien su stovu.
35 Stovo viršuje buvo pusės uolekties aukščio apskritas lankas; rėmai ir šoninės plokštės buvo išlietos išvien.
36 Hiramas išraižė ant rėmų ir šoninių plokščių-visur, kur buvo galima, cherubų, liūtų ir palmių atvaizdus bei pridėjo aplinkui vainikėlių.
37 Taip jis padarė dešimt stovų, kurie buvo nulieti vienodai, to paties dydžio ir taip pat atrodantys.
38 Jis taip pat padarė dešimt varinių praustuvių. Kiekvienoje tilpo keturiasdešimt batų vandens. Kiekvienos praustuvės skersmuo buvo keturios uolektys. Ant kiekvieno stovo buvo po praustuvę.
39 Penki stovai buvo pastatyti viename ir penki-kitame šventyklos šone; baseinas stovėjo šventyklos dešinėje, pietryčiuose.

1 Kar 6,23-36
23 Šventų švenčiausiojoje jis padarė du cherubus iš alyvmedžio, kiekvieną dešimties uolekčių aukščio.
24 Vienas cherubo sparnas buvo penkių uolekčių ir kitas sparnas penkių uolekčių; dešimt uolekčių nuo vieno sparno galo iki kito.
25 Taip pat dešimties uolekčių buvo ir antrasis cherubas; abu cherubai buvo tokio pat dydžio ir taip pat atrodė.
26 Vienas cherubas buvo dešimties uolekčių aukščio, taip pat ir kitas.
27 Cherubai stovėjo vidinėje patalpoje. Jų sparnai buvo taip ištiesti, kad vieno sparnas siekė vieną sieną, o kito-kitą sieną; antrieji jų sparnai siekė vienas kitą Šventų švenčiausiosios viduryje.
28 Ir jis aptraukė cherubus auksu.
29 Visos namų sienos buvo išraižytos cherubų atvaizdais, palmėmis ir gėlėmis tiek viduje, tiek išorėje.
30 Namų grindis padengė auksu išorėje ir viduje.
31 Durys į Šventų švenčiausiąją buvo iš alyvmedžio, staktos buvo penkiakampės.
32 Abejos durys buvo išpuoštos cherubų, palmių bei gėlių raižiniais ir padengtos auksu.
33 Šventyklos įėjimo staktos buvo iš alyvmedžio, keturkampės.
34 Dvejos durys buvo iš kipariso medžio. Vienos pusės durys buvo iš dviejų dalių ir kitos pusės durys buvo iš dviejų dalių.
35 Ant durų išraižė cherubų, palmių bei gėlių atvaizdus ir padengė jas auksu.
36 Jis pastatė vidinį kiemą iš trijų tašyto akmens eilių ir vienos eilės kedro rąstų.

Įst 5,8
8 Nedaryk sau jokio drožinio nė jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje.

Sk 23,19
19 Dievas ne žmogus, kad meluotų, ir ne žmogaus sūnus, kad pakeistų savo nuomonę. Ar Jis pasakė ir nepadarys? Ar Jis kalbėjo ir neįvykdys?

Sk 21,8-9
8 Viešpats sakė Mozei: “Padaryk varinę gyvatę ir iškelk ją ant stulpo; kas įgeltas į ją pažvelgs, liks gyvas”.
9 Mozė padirbdino varinę gyvatę ir iškėlė ją ant stulpo. Į ją pažvelgę, įgeltieji likdavo gyvi.

Kun 26,1
1 “Nedirbkite sau stabų nei drožinių, nestatykite savo žemėje statulų nei akmeninių atvaizdų ir jų negarbinkite, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

Kun 20,13
13 Jei vyras sugultų su vyru kaip su moterimi, abu bjauriai nusikalstų ir abu turi mirti.

Iš 26,31
31 Padarysi uždangą iš mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės ir ant jos išsiuvinėsi cherubus.

Iš 26,1
1 “Padarysi palapinei dešimt uždangalų iš suktų plonų siūlų drobės su mėlynų, violetinių bei raudonų siūlų su išsiuvinėtais cherubais.

Iš 25,18-22
18 Iš gryno aukso padarysi du cherubus, nukalsi juos abiejuose dangčio galuose:
19 vieną cherubą viename gale, o kitą kitame. Ant dangčio padarykite cherubus abiejuose jo galuose.
20 Cherubų sparnai bus išskėsti, jie gaubs dangtį savo sparnais. Jų veidai bus nukreipti vienas į kitą ir į dangtį.
21 Į skrynią įdėsi liudijimą, kurį tau duosiu, ir užvoši dangčiu.
22 Ten Aš susitiksiu su tavimi ir Aš kalbėsiu su tavimi nuo dangčio viršaus tarp abiejų cherubų, kurie yra ant Liudijimo skrynios, ir duosiu tau įsakymus Izraelio vaikams.

Pr 18,22-33
22 Tie vyrai ėjo toliau, o Abraomas pasiliko bestovįs Viešpaties akivaizdoje.
23 Abraomas priartėjęs tarė: “Ar sunaikinsi teisųjį kartu su nusikaltėliu?
24 Galbūt penkiasdešimt teisiųjų yra mieste. Ar tikrai sunaikinsi ir neatleisi tai vietovei dėl penkių dešimčių teisiųjų?
25 Tai nėra Tavo būdas nužudyti teisųjį su nusikaltėliu, kad teisusis gautų tą patį kaip piktadarys! Ar visos žemės Teisėjas pasielgs neteisingai?”
26 Viešpats tarė: “Jei Sodomos mieste rasiu penkiasdešimt teisiųjų, tai pasigailėsiu visos vietovės”.
27 Abraomas atsakė: “Štai, išdrįsau kalbėti Viešpačiui, nors esu dulkė ir pelenai.
28 Galbūt iki penkiasdešimt teisiųjų trūks penkių. Ar dėl keturiasdešimt penkių sunaikinsi visą miestą?” Jis tarė: “Nesunaikinsiu, jei ten rasiu keturiasdešimt penkis”.
29 Abraomas toliau kalbėjo: “Galbūt ten atsiras tik keturiasdešimt?” Jis atsakė: “Dėl keturiasdešimties nesunaikinsiu”.
30 Tada jis tarė: “Nesirūstink, Viešpatie, kad drįstu kalbėti. Galbūt ten atsiras tik trisdešimt”. O Jis atsakė: “Nieko nedarysiu, jei ten rasiu trisdešimt”.
31 Tada jis tarė: “Štai išdrįsau kalbėti Viešpačiui. Galbūt ten atsiras dvidešimt!” O Jis tarė: “Nesunaikinsiu ir dėl dvidešimties”.
32 Tada jis tarė: “Nesirūstink, Viešpatie, jei išdrįsiu dar kartą kalbėti. Galbūt ten atsiras dešimt?” O Jis atsakė: “Nesunaikinsiu ir dėl dešimties”.
33 Viešpats, baigęs kalbėti su Abraomu, nuėjo, o Abraomas sugrįžo į savo vietą.


Paieškos langelyje įrašykite temą apibūdinantį žodį arba frazę, pvz. kantrybė tikėjimas

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika

Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu el. pašto adresas