Teisėjų knyga, 11 sk.

38 Jis sutiko. Ji su savo draugėmis nuėjo į kalnus ir apraudojo savo mergystę. En Lbd JBIB CMp3 McGee mp3 txt Klausyti 

John Vernon McGee komentaras šiai eilutei:

Šioje pastraipoje pasakojama apie tai, jog Iftacho duktė neištekėjo. Užuot turėjusi šeimą, ji pašventė savo gyvenimą Viešpačiui. Žodžiai giedoti raudas 40-oje eilutėje reiškia iškilmingai pažymėti. Kiekvienais metais keturias dienas Iftacho duktė būdavo ypatingai prisimenama. Ji buvo visiškai pasišventusi Viešpačiui. Nėra nuorodos, kuri leistų teigti, kad ji buvo paaukota kaip atnaša. Žmonės metų metus ginčijosi dėl šios istorijos. Manęs dažnai klausia: ,,Ar Iftachas paaukojo savo dukterį?“ Ne, jis nepaaukojo, bet ne tai svarbiausia. Dievas nebūtų leidęs jam paaukoti savo dukters kaip deginamosios aukos. Svarbiausia, kad Iftachas laikėsi savo įžado. Jo įžadas jam buvo šventas, jis nesielgė lengvabūdiškai. Iftachas skubotai padarė įžadą, bet tai nebuvo tušti žodžiai. Dievas savo žodyje keliose vietose griežtai ir aiškiai kalba apie įžadų davimą. Atkreipkite dėmesį, kas apie tai sakoma Mokytojo knygoje: ,,Niekada neskubėk kalbėti ir neleisk savo širdžiai tarti žodžio Dievo akivaizdoje, nes Dievas danguje, o tu žemėje. Taupyk savo žodžius. Kai duodi įžadą Dievui, nedelsk jo įvykdyti, nes kvailas jam neteikia malonumo. Įvykdyk, ką pažadi. Geriau įžado visai neduoti, negu duoti ir nevykdyti“.(Mokytojo 5,1. 3)

Dievui pažadėti galite tik tai, ką galite ištesėti. Man atrodo, jog yra daug krikščionių, kurie atlieka mažas ceremonijas. Pavyzdžiui, po pamaldų jie išeina į priekį ir, uždegdami žvakę, pašvenčia save Dievui. Kai kurie vis pašvenčia ir pašvenčia save, kol jų pasišventimo kvapas išties pasiekia dangų! Dievas moko: ,,Neskubėk kalbėti“. Jis sako, kad jei neapgalvotai pasižadate Jam, esate kvailys. Pagalvokite apie tai kitą kartą, kai vėl norėsi pasišvęsti. Neskubėkite eiti į priekį bažnyčioje ir pašvęsti visko Dievui, jeigu iš tiesų nesate visiškai apsisprendęs. Iftachas buvo pavainikis, jo motina – paleistuvė. Jis turėjo mielą, puikią dukterį ir norėjo, kad ji ištekėtų bei susilauktų vaikų. Jis nenorom ją pašventė Viešpačiui, bet savo įžadą įvykdė.

Mūsų dienomis krikščionys yra liūdnai pagarsėję savo įžadų davimu ir jų laužymu. Pastebėjau tai, kai pradėjau bendrauti su krikščionimis. Būdamas jaunas krikščionis, nuvykau į jaunimo konferenciją ir mačiau kaip aštuoniolika jaunuolių išėjo į priekį ir pašventė save Viešpačiui, kad visą savo laiką skirs tarnauti Kristui. Aš pats neišėjau į priekį, nes nežinojau, ar galiu tvirtai pasižadėti. Leiskite man pasakyti, jog nė vienas iš tą vakarą save pašventusiųjų tarnauti Viešpačiui netapo etatiniu krikščionių tarnautoju!

Ar jūs davėte įžadą? Jeigu taip, Dievas nori, kad jį įvykdytumėte. ,,Štai tikras žodis: jei mes su juo numirėme, su juo ir gyvensime. Jei ištversime, su juo ir karaliausime. Jeigu mes jo išsižadėsime, jis mūsų išsižadės, bet jeigu ir tapsime neištikimi, tai jis lieka ištikimas, nes savęs jis negali išsiginti“ (II Timotiejui 2,11-13). Jis laikosi Savo žodžio. ,,Viešpats ištikimas. Jis sustiprins jus ir apsaugos nuo pikto“ (II Tesalonikiečiams 3,3). Koks Viešpats nuostabus, ir kokie kvaili mes esame! Šis Iftacho poelgis turėtų būti mums gera pamoka.

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu