Biblijos vartai

Atversta Pr47,23 vieta Biblijoje. Rezultatai nuo 1 iki 1.



iki

Paieškos langelyje įrašykite ieškomus žodžius arba nuorodą į Biblijos eilutę. Pagalba
Naujiena: Biblijos temų indeksas su paieška!

Pr 47,23 Juozapas sakė žmonėms: „Šiandien aš nupirkau jus ir jūsų žemę faraonui. Štai jums sėkla, apsėkite laukus. En Lbd McGee mp3 txt Klausyti Pr 41,27 Pr 45,6 Ps 41,1 Ps 107,36-37 Ps 112,5 Pat 11,26 Pat 12,11 Pat 13,23 Mok 11,6 Iz 28,24-25 Iz 55,10 Mt 24,45 2 Kor 9,10

John Vernon McGee komentaras šiai eilutei:

Juozapas žino, kad badas kitąmet baigsis; taigi jis liepia žmonėms sėti.

Jokūbas apsigyveno Egipto žemėje, Gošeno srityje. Ten jie įsigijo nuosavybės, buvo vaisingi ir labai dauginosi. Egipto žemėje Jokūbas išgyveno septyniolika metų. Taigi Jokūbo gyvenimo trukmė buvo šimtas keturiasdešimt metų. Artėjant mirčiai, Izraelis pasišaukė savo sūnų Juozapą ir tarė jam: 'Jei randu malonę tavo akyse, padėk ranką po mano šlaunimi ir pažadėk, kad elgsiesi su manimi ištikimai mylėdamas. Prašau nelaidoti manęs Egipte. Kai atsigulsiu su savo protėviais, išnešk mane iš Egipto ir palaidok jų kape'. Jis atsakė: 'Padarysiu, kaip sakai'.

- 'Prisiek man!' - reikalavo tėvas. Ir Juozapas jam prisiekė. Tada Izraelis palenkė galvą į lovos galvūgalį. (Pr 47, 27-31)

Manau, kad Jokūbo prašymas palaidoti jį Kanaano krašte yra susijęs su keliais dalykais. Pirma, jam jau 147-eri metai ir jis pradeda nerimauti, kad mirs Egipte. Man atrodo, jog dabar jis tai aiškiai supranta. Be to, matydamas Juozapo sėkmę, superkant visą žemę faraonui, Jokūbas pradeda nuogąstauti, kad jo šeimai pasidarys patogu gyventi Egipte ir ji nebenorės grįžti į Kanaaną. Žinodamas savo amžių, Jokūbas suprato, jog nebeilgai jam liko gyventi.

Labai svarbu suprasti, jog šis prašymas rodo Jokūbo tikėjimą sandora, kurią Dievas sudarė su jo protėviais. Turime tai įsidėmėti, nes skaitydami Bibliją su tuo susidursime ne kartą. Senojo Testamento viltis yra žemiška. Abraomas tikėjo, kad bus prikeltas iš mirusiųjų Kanaano krašte, todėl norėjo, kad jį ten palaidotų. Taip tikėjo ir Izaokas. Dabar ir Jokūbas parodo, jog tiki tuo pačiu. Senajame Testamente Dievo žmonės neturėjo vilties, kad bus pakelti į orą pasitikti Viešpatį ir įžengs į Naująją Jeruzalę - amžiną ir nekintamą bažnyčios buveinę.

Senojo Testamento viltis yra Kristaus Karalystė, kuri bus įsteigta šioje žemėje. Kai tai atsitiks, didžioji Izraelio viltis išsipildys ir visi tie žmonės bus prikelti. Pirmieji tūkstantis metų bus išbandymų laikas, o po to karalystė tęsis amžinai. Štai todėl Jokūbas nenori būti palaidotas Egipte. Jei jis nebūtų tikėjęs ir vylęsis Dievo pažadu, argi būtų prašęs palaidoti jį Kanaano krašte?

Šiandien tikinčiajam nėra jokio skirtumo, kur jį palaidos. Bažnyčios paėmimo metu, kur bebūtume, mūsų kūnai bus prikelti ir susijungs su dvasia - taip atsitiks, jei mirsime iki bažnyčios paėmimo. Jei tuo metu dar gyvensime, mūsų kūnai bus pakeisti ir mes būsime pakelti į orą pasitikti Viešpaties. Taigi nėra jokio skirtumo, kur mus palaidos: Egipte, Kanaane, Los Andžele (Los Angeles) ar Šiauliuose. Gyvenantys 'Kristuje' ir mirę 'Kristuje' - nesvarbu kokioje vietoje - bus paimti. Šiandien vieta nebeturi jokios reikšmės. Mums nereikia vykti į Floridą, kur yra raketų paleidimo platforma ir skristi iš ten. Ne, mūsų viltis dangiška!

Senojo Testamento viltis yra žemiška ir tai, jog Jokūbas nori būti palaidotas Kanaano krašte, įrodo jo tikėjimą prisikėlimu. Jis viliasi, kad bus prikeltas Pažadėtoje Žemėje. Jokūbas tampa tikėjimo žmogumi.

[...]
Visi J.V. McGee komentarai mp3 formate

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika

Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu el. pašto adresas

 

Ši svetainė veikia ir su paieškos įskiepiu
Įdiegti paieškos Biblijoje įskiepį