| Atversta Pr25,29 vieta Biblijoje. | Rezultatai nuo 1 iki 1. |
29 Kartą Jokūbas išsivirė viralą, o Ezavas parėjo iš lauko nuvargęs. En Lbd JBIB CMp3 McGee mp3 txt Klausyti Ts 8,4-5 1 Sam 14,28 1 Sam 14,31 Pat 13,25 Iz 40,30-31
Šioje istorijoje atsiskleidžia abiejų vyrų prigimtį. Ezavas parėjo iš laukų. Jis daug vaikščiojo ir buvo išvargęs. Jis nemirė iš bado, kaip kai kurie mano. Nė vienas, augęs Abraomo namuose, nebūtų miręs badu. Jis visada turėtų ką nors pavalgyti. Tiesiog tuo metu nieko nebuvo paruošta, išskyrus šį viralą, Jokūbo pagamintą troškinį. Jokūbas buvo namisėda ir, akivaizdu, kad jis buvo geras virėjas.
'Labai prašau duoti man pasrėbti to raudono viralo, nes esu baisiai išalkęs! (Todėl Ezavas buvo vadinamas Edomu.)' Edomas reiškia 'raudonas' arba 'kaip žemė', lygiai taip pat, kaip ir Ezavas. Šis vyras prašė troškinio, ir Jokūbas pamatė šansą. Jis buvo apgavikas, išdavikas ir norėjo pirmgimystės. Jis pasakė: 'Parduok man šiandien savo pirmgimystę'.
Sustokime minutėlę ir pažvelkime į pirmgimystės vertę, ką ji reiškia. Tas, kuris turėjo pirmgimystę, buvo šeimos galva, šeimos kunigas. O būtent šioje šeimoje pirmagimis turėjo tęsti giminystės liniją, vedančią Kristaus link. Ar manote, kad Ezavas tai nors kiek vertino? Jokūbas žinojo, kad jis nevertino. Ezavui tai nebuvo svarbu, ir jis visai nenorėjo būti šeimos kunigu.
Mūsų dienomis, kai krikščionio kartais paprašoma padaryti ką nors Kristaus vardu, jis atsako: 'Aš nesu pamokslininkas ir negaliu to padaryti!' Šiandien yra tiek daug žmonių, kurie nenori daryti dvasinių darbų. Jie net nenori, kad kas nors pagalvotų, jog juos domina dvasiniai dalykai.
Toks buvo Ezavas. Jis nenorėjo, kad kas nors apie jį taip galvotų. Jei kas nors būtų pavadinęs jį 'diakonu' arba 'pamokslininku', būtų jį įžeidę. Jam nereikėjo pirmgimystės ir nerūpėjo būti giminystės linijoje, vedančioje Kristaus link. Būti toje giminystės linijoje jam rūpėjo mažiausiai.
Jokūbas matė tai ir sakė jam: 'Padarykime taip. Jei tu man atiduosi savo pirmgimystę, aš duosiu tau dubenį troškinio'. Ezavas labai apsidžiaugė tokiu sandėriu.
Jis pasakė: 'Labai džiaugsiuosi, galėdamas tai padaryti. Kokia man nauda iš pirmagimystės? Ar man rūpi ta pirmagimystė? Geriau jau gausiu dubenį troškinio'. Taip jis vertino dvasinius dalykus.
Derėtų prisiminti, kad Jokūbas irgi pasielgė neteisingai. Dievas buvo pažadėjęs: 'Vyresnysis tarnaus jaunesniajam'. Pirmagimystė turėjo pereiti Jokūbui Dievo nustatytu laiku. Jokūbas negalėjo laukti ir tiesė rankas pasiimti tai, ką Dievas jam pažadėjo. Jis pasiėmė tai klastingu būdu.
Jokūbas vadovavosi principu: daryk dėl savęs viską, ką gali. Jis manė, kad gali pats tuo pasirūpinti ir nėra reikalo laukti, kol Dievas tai atliks. Jokūbas jautėsi visiškai pajėgus sutvarkyti šį reikalą. Ir iš pradžių jam visai gerai sekėsi. Bet atėjo diena, kai Dievas išsiuntė šį vyrą į 'universitetą', o 'universiteto rektoriumi' buvo dėdė Labanas. Šis 'universitetas' garsėjo stipriais smūgiais ir Jokūbui teko daug ko išmokti. Bet čia jis vis dar vadovavosi principu, kad yra pakankamai gudrus pasiimti tai, kas patenka į jo rankas.
[...]|
Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu
|
