| Atversta Neh1,4 vieta Biblijoje. | Rezultatai nuo 1 iki 1. |
4 Išgirdęs šituos žodžius, atsisėdau, verkiau ir liūdėjau ištisas dienas; pasninkavau ir meldžiausi prieš dangaus Dievą: En Lbd JBIB CMp3 McGee mp3 txt Klausyti Neh 2,4 Ezr 10,1 Ps 137,1 1 Sam 4,17-22 Ezr 5,11-12 Ezr 9,3 Ps 69,9-10 Ps 102,13-14 Dan 2,18 Dan 9,3 Jon 1,9 Sof 3,18 Rom 12,15
Šioje eilutėje norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į keletą dalykų. Nehemijas neliko abejingas liūdnai žmonių būklei ir jų nekritikavo. Jis galėjo pareikšti: „Žmonės turėjo kitaip elgtis“, tačiau to nedarė ir buvo susirūpinęs. Ar pamenate, kaip suregavo Ezra, sužinojęs apie tautos būklę? Jis buvo kunigas, ir tai jį jaudino. O štai čia paprastas tikintysis, kuris taip pat nerimauja.
Šiandien Dievo darbas pavojuje. Abejoju, ar tie, kurie kritikuoja ir apsimeta suinteresuotais, iš tikrųjų yra suinteresuoti. Jei dėl to, ką kritikuojate, jums neplyšta širdis, liaukitės! Dažnai per daug kalbame, bet per mažai verkiame. Jei žinia nesukelia jums asmeninio skausmo, nesate Dievo pasiuntinys.
Manau, jog Ezra buvo vyresnio amžiaus žmogus, o Nehemijas – jaunuolis. Turbūt ištrėmimo metu Ezra buvo mažas berniukas, o Nehemijas, mano nuomone, kaip ir daugelis kitų, gimė tremtyje. Studijuodamas Ezros knygą, būtent dėl šios priežasties nekritikavau tų žmonių, kad jie pasiliko Babilone. Nors jie ir prasilenkė su Dievo valia, visgi buvo labai dievotų žmonių, kurie negrįžo į savo kraštą. Apaštalas Paulius Laiške romiečiams 14-o skyriaus 4-oje eilutėje rašo: „Kas tu toks, kad drįsti teisti svetimą tarną?! Juk ar jis stovi, ar puola – tai savajam Viešpačiui“. Mes neturime teisės teisti tų žmonių. Nežinodami visų aplinkybių turėtume būti visuomet atsargūs ir neteisti kitų tikinčiųjų.
„Jis atsisėdo ir verkė“. Nehemijas buvo valstybės tarnautojas, tačiau tai nesutrukdė jam atsisėsti ir verkti. Atkreipkime dėmesį, kad jis „keletą dienų raudojo, pasninkavo ir meldėsi“. Tai buvo šių žmonių stiprybės šaltinis ir išsigelbėjimas. Taip elgėsi Ezra, o dabar verkia bei meldžiasi ir Nehemijas.
Dar kartą norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į frazę „dangaus Dievas“. Ši frazė vartojama Ezros, Nehemijo ir Danieliaus knygose. Šiose trijose knygose būtent taip apibūdinamas Dievas. Po Jeruzalės griuvimo ir sunaikinimo Dievas nebegalėjo būti tapatinamas su šventykla kaip Tas, kuris gyvena tarp cherubinų. Šlovė pasitraukė; todėl ant Izraelio herbo skydo buvo užrašyta „Ikabodas“ (o tai reiškia „Šlovė pasitraukė iš Izraelio“). Viešpats Dievas sugrįžo į dangų. Dėl šios priežasties po tremties parašytose knygose Jis vadinamas „Viešpačiu dangaus Dievu“. Jis nepasirodė iki to laiko, kai Betliejuje angelas tarė: „Garbė Dievui aukštybėse“ (Luko 2,14). Kristus atėjo į žemę apsirengęs žmogaus kūnu. Vieną dieną Jis vėl sugrįš. Pats Viešpats Jėzus Kristus sakė: „Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, o visos žemės tautos ims raudoti ir pamatys žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove“. Aš nežinau, koks tai bus ženklas, tačiau nujaučiu, jog sugrįš Dievo buvimo (Shekinah) šlovė. Vis dėlto Nehemijo dienomis Jis buvo dangaus Dievas, ir Nehemijas taip į Jį ir kreipėsi.
Kokia nuostabi malda! Dar vieną puikią maldą skaitysime 9-ame šios knygos skyriuje.
[...]|
Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu
|