Kunigų knyga, 1 sk.

4 teuždeda ranką ant aukojamo gyvulio galvos, kad auka būtų priimta ir jis būtų sutaikintas. En Lbd JBIB McGee mp3 txt Klausyti Iš 29,10 Iš 29,15 Kun 3,2 2 Krn 29,23-24 Iš 29,19 Kun 3,8 Kun 4,20 Kun 4,26 Kun 4,31 Kun 3,13 Kun 4,4 Kun 4,15 Kun 4,24 Kun 4,29 Kun 4,35 Kun 8,14 Kun 8,22 Kun 9,7 Kun 16,21 Kun 16,24 Kun 22,21 Kun 22,27 Sk 15,25 Iz 56,7 Rom 12,1 Fil 4,18 Kun 5,6 Kun 6,7 Sk 8,12 Sk 15,28 Sk 25,13 Iz 53,4-6 Dan 9,24 Rom 3,25 Rom 5,11 2 Kor 5,20-21 Heb 10,4 1 Jn 2,2

John Vernon McGee komentaras šiai eilutei:

,,Jis uždės ranką ant galvos deginamajai aukai“. Daktaras Kelogas (dr. Kellogg) šį veiksmą vadina ,,paskiriamuoju veiksmu ((arba: gestu))“. Jo prasmę matome iš Kunigų knygos 24-o skyriaus 14-os eilutės, kur sakoma, kad liudytojai turi uždėti rankas ant piktžodžiautojo prieš užmušant jį akmenimis. Mozė dėjo rankas ant Jozuės, paskirdamas jį savo įpėdiniu. Daktaras Kelogas apie Kunigų knygą yra parašęs labai gerą knygelę. Noriu pacituoti jos ištrauką. Čia jis kalba apie rankų dėjimą gyvuliui ant galvos: ,,Tai simbolizuoja gailestingojo Dievo parūpintą kelią išvengti bausmės už nuodėmę, aukotojui perleidžiant savo kaltes nekaltai aukai. Nuo tos akimirkos auka užimdavo aukotojo vietą, ir su ja būdavo pasielgiama taip, kaip reikalavo Dievo teisumas“.

Kitaip tariant, kai atvedęs papjauti gyvulį, žmogus uždėdavo ant jo galvos ranką, jis paskirdavo nekaltą gyvulį mirti jo vietoje. Tokiu būdu žmogus išpažindavo, kad yra vertas mirties. Priimdami Kristų kaip savo gelbėtoją jūs sakote, jog esate nusidėjėlis, nepajėgus išgelbėti savęs bei norite nusigręžti nuo savo nuodėmių, atsisukti į Gelbėtoją ir gyventi Jam. Gyvulio mirtis pakeisdavo aukotojo mirtį. Šitaip Kristus mirė už mus. Priimdami Kristų jūs uždedate ant Jo ranką; tai yra paskiriate Jį būti jūsų Gelbėtoju.

Šiandien žmonės, atrodo, yra linkę manyti, kad rankų uždėjimas duoda kažkokią naudą. Jie galvoja, kad tokiu būdu perduodama galia. Vienintelis dalykas, ką galima perduoti rankų uždėjimu, tai ligos bakterijos. Iš tikrųjų rankų uždėjimu jūs paskiriate ką nors į savo vietą. Kai bažnyčios vyresnieji deda rankas ant misionieriaus, kaip Antiochijos bažnyčia dėjo rankas ant Pauliaus ir Barnabo, jie paskiria jį atstovauti bažnyčiai savo misijos lauke.

Kristus užėmė mūsų vietą. Štai kas turima galvoje kai sakoma: ,,Tą, kuris nepažino nuodėmės, jis dėl mūsų pavertė nuodėme…“ (2 Korintiečiams 5,21). O Laiško romiečiams 4-o skyriaus 25-oje eilutėje rašoma, kad Kristus buvo ,,paaukotas dėl mūsų nusikaltimų“.

Hebrajų kalboje žodžiai ,,uždėti ranką“ reiškia ,,stipriai atsiremti“, arba ,,slėgti“. ,,Tavo pyktis mane baisiai slegia“ (Psalmyno 88,8 (kitur – 7)). Ši ceremonijos dalis simbolizuoja tai, kad aukos mirtis yra permaldavimas, dėl kurio žmogus tampa priimtinas Dievui – ,,kad ji būtų priimta jo labui kaip permaldavimas už jį“.

Kaip jau sakėme anksčiau, permaldavimas reiškia uždengimą, o ne panaikinimą. ,,Juk neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes“ (Hebrajams 10,4). Tik Dievo Avinėlis gali panaikinti nuodėmes.

Šios aukos turėjo būti aukojamos viešai. Žmogus ateidavo prie Susitikimo Palapinės, prieidavo prie aukuro krašto ir ten papjaudavo gyvulį. Tai viešas veiksmas. Nusidėjėlis turi viešai išpažinti Kristų. Tikėjimu mes uždedame ranką ant Kristaus, tačiau žmonės privalo žinoti, kad mes tai darome. Manau, kad visų pirma tam šiandien ir reikalingas krikštas. Krikštas reiškia susitapatinimą su kuo nors. Tai viešas išpažinimas, jog žmogus susitapatina su Kristumi Jo mirtyje ir prisikėlime. Štai kodėl ankstyvojoje bažnyčioje vandens krikštas buvo toks svarbus.

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu