Jozuės knyga, 13 sk.

1 Jozuei sulaukus senatvės,Viešpats tarė: „Tu pasenai, sulaukei ilgo amžiaus, o dar liko daug žemių užimti: En Lbd JBIB CMp3 McGee mp3 txt Klausyti Joz 14,10 Įst 31,3 Pr 18,11 Joz 23,1-2 Joz 24,29 1 Kar 1,1 Lk 1,7

John Vernon McGee komentaras šiai eilutei:

Mes dar tik įpusėjome studijuoti Jozuės knygą, bet matome, kad Jozuė jau paseno ir sulaukė senyvo amžiaus. Jis nebeilgai galės vadovauti Izraelio tautai. Dievas panaudojo Jozuę užimant Pažadėtąjį kraštą, tačiau karai jau baigti. Šis vyras buvo maždaug aštuoniasdešimties, kai Viešpats jį pašaukė, o štai dabar jam šimtas. Jozuė daug metų vadovavo Izraeliui. Atrodo, kad Pažadėtoje žemėje laikas prabėgo kur kas greičiau, nei dykumoje. Klajonės dykuma buvo labai ilgos. Dabar, kai Izraelis jau pienu ir medumi tekančiame krašte plečia savo valdas, užimdamas vis didesnę paveldo dalį, laikas bėga greitai.

Jei gyventume Dievui, dienos mums nebūtų tokios ilgos ir nuobodžios. Kai tarnauji Jam, laikas bėga galvotrūkčiais! Pradėjęs tarnauti pastoriumi paskutinėje bažnyčioje, dar buvau jaunas vyras. Bet štai akimirksniu prabėgus dvidešimt vieneriems metams, supratau, kad esu senas ir man laikas palikti sakyklą. Tačiau labiausiai jaudinanti tarnavimo dalis prasidėjo būtent tuomet, kai išėjau į pensiją. Radijo ir konferencijų tarnavime mačiau daugiau rezultatų, nei tarnaudamas pastoriumi. Kaip niekada anksčiau ėmiau jausti Dievo ranką ir Jo vedimą. Manau, kad Jozuė patyrė tą patį.

Iš pirmo žvilgsnio galėjo pasirodyti, kad Izraeliui puikiai sekasi. Persikėlę per Jordaną, jie įsiveržė į patį Kanaano krašto vidurį. Tuomet užkariavo pietinę Pažadėtosios žemės dalį ir sėkmingai tęsė karinę kampaniją šiaurėje. Tačiau Viešpats priminė Jozuei, jog dar yra likę labai daug žemės, kuri turi būti paveldėta. Panašiai net po pačių didžiausių žygdarbių būna ir visiems mums. Dievo tarnas niekuomet neatliks visko, ką norėjo. Laiško filipiečiams 3-io skyriaus 12-oje eilutėje apaštalas Paulius rašo: „Aš nesakau, kad jau esu šitai gavęs ar tapęs tobulas, bet vejuosi, norėdamas pagauti, nes jau esu Kristaus Jėzaus pagautas“. Dievas sakė Jozuei, jog kiekviena vieta, į kurią tik Izraelio vaikai įkels koją, bus jų. Deja, izraelitai neišvaikščiojo viso krašto. Taip ir mes niekuomet nepajėgsime pasisavinti visų dvasinių turtų, kuriuos mums Viešpats dovanojo. Man teko sutikti kelis šventuosius, kurie tarėsi pasiekę tobulybę ir manė, jog jiems nebėra daugiau ko mokytis ar daryti. Tie žmonės visiškai patenkinti savo gyvenimu ir neturi jokio troškimo veržtis pirmyn, į tikslą, siekti ,,laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 3,14).

Jozuė baigia vadovauti karo veiksmams. Daugiau jis nebe generolas. Dabar Jozuė turi padalyti kraštą ir, svarbiausia, užtvirtinti pažadą, kurį Mozė davė dviem ir pusei Izraelio giminės.

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu