| Atversta Iz1,3 vieta Biblijoje. | Rezultatai nuo 1 iki 1. |
3 Jautis pažįsta savo savininką ir asilas – savo šeimininko ėdžias, bet Izraelis nepažįsta, mano tauta nesupranta“. En Lbd JBIB McGee mp3 txt Klausyti Jer 8,7 Iz 44,18 Įst 32,28-29 Ps 94,8 Pat 6,6 Iz 5,12 Iz 27,11 Jer 4,22 Jer 9,3-6 Jer 10,8 Jer 10,14 Mt 13,13-15 Mt 13,19 Rom 1,28 2 Pt 3,5
Ši eilutė iš tiesų juokinga. Joje paminėti du ne itin protingi gyvuliai. Nei jautis, nei ilgaausis asilas nepasižymi aukštu intelekto koeficientu. Dar ir šiandien dažnai vartojamas posakis: ,,Bukas kaip asilas'. Asilai neapsigina aukštų mokslinių laipsnių. (Atvirai kalbant, man teko sutikti keletą tokių, kuriems pavyko apsiginti! :)) Visgi, šiems gyvuliams užtenka proto pažinti tą, kuris juos šeria.
Kai tarnavau pastoriumi Teksase, prieš mūsų bažnyčią, kitoje gatvės pusėje buvo apleistas, žolės prižėlęs sklypas. Vienas labai neturtingas vyras sulopytais drabužiais atvesdavo ten paganyti savo asiliuką. Kol šis ganydavosi, daugelis berniukų ir mergaičių iš aplinkinių namų susirinkdavo pajodinėti. Retkarčiais pajodinėdavo ir pamokslininkas. Kai atsisėsdavau tam asilui ant kupros, jis nekreipdavo į mane jokio dėmesio. Vakarėjant gyvulio pasiimti atklibikščiuodavo šeimininkas. Išvydęs jį, asilas tuojau pat pastatydavo ausis. Jis pažinojo savo šeimininką, žinojo, kas tą vakarą jį šers.
Tačiau daugeliui žmonių stinga nuovokos suprasti, kad Dievas patenkina visus jų poreikius. Jie nežino, jog Dievas yra jų maitintojas; o dažnai net nepripažįsta, kad Jis iš viso egzistuoja. Izaijas puikiai apibūdina šią rafinuotą kartą, kuriai Dievas nebereikalingas. Girdėjau pasakojimą apie mažą berniuką, augusį krikščioniškoje šeimoje, kuriam tėvai pirmą kartą leido vienam nueiti į svečius. Jis buvo pakviestas vakarienės į gretimą namą. Nors kelias nebuvo tolimas, berniukas nekantraudamas laukė šio įsimintino įvykio. Penktą valandą jis jau buvo apsirengęs ir pasiruošęs eiti. Kai visi susėdo prie stalo, mažasis berniukas, kuris buvo įpratęs girdėti tėvus dėkojant Dievui už maistą, palenkė galvą ir užsimerkė. Tačiau šeima, pakvietusi jį į svečius, nebuvo krikščioniška, tad iš karto ėmė krautis į lėkštes maistą. Nenorėdamas ko nors praleisti, berniukas atsimerkė ir apsižvalgė. Iš pradžių šiek tiek sumišo, bet po akimirkos paklausė: ,,Argi jūs nedėkojate Dievui už maistą?' Dabar susigėdo šeimininkas; tačiau prisipažino, jog jų šeimoje už maistą nedėkojama. Berniukas trumpai pamąstė, o po to tarė: ,,Jūs panašūs į mano šunį: čiumpate ir valgote'. Šiandien taip elgiasi didžioji dauguma žmonių. Jie gyvena tarsi gyvuliai.
Dievas sakė: ,,Jautis pažįsta savo savininką, ir asilas - savo šeimininko edžias; / tik Izraelis nežino, / mano tauta nesupranta'. Šiandien kalbama, kad žmogus išsivystė iš gyvūnų. Kas sako, kad jis išsivystė? Žmogus elgiasi kaip gyvulys; iš tikrųjų galima sakyti, kad kai kurie gyvūnai gudresni už kai kuriuos žmones. Gal ne žmogus išsivystė iš gyvūnų, o gyvūnai iš žmonių; galbūt, jie evoliucionavo į kažką aukštesnio už žmogų. Žmogus žemai puolęs. Manau, tai rodo ir Viešpaties žodžiai, kuriais Jis pradeda teismo posėdį.
4-oje eilutėje Viešpats tęsia kaltinamąją kalbą:
[...]|
Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu
|