| Atversta Heb12,18 vieta Biblijoje. | Rezultatai nuo 1 iki 1. |
18 Jūs prisiartinote ne prie apčiuopiamo ir liepsnojančio ugnimi kalno ar prie tamsos, ar ūkanų, ar viesulo, En Lbd NTG JBIB CMp3 McGee mp3 txt Klausyti Įst 4,11 Iš 20,18 Iš 19,12-22 Iš 24,17 Įst 5,22-26 Rom 6,14 Rom 8,15 2 Kor 3,9 2 Tim 1,7
Čia laiško autorius kalba apie tuos laikus, kai Dievas ant Sinajaus kalno davė Mozei įstatymą ir sudarė senąją sandorą. Studijuodami šį laišką turime neužmiršti, kad jis skirtas į Kristų atsivertusiems hebrajams. Dar sykį priminsiu, jog ankstyvoji bažnyčia – trys tūkstančiai, išgelbėti Sekminių dieną – buvo ne pagonys, bet žydai. Be to, svarbu neužmiršti, kad kol Paulius, Barnabas ir kiti misionieriai nepaskleidė Evangelijos aplinkiniuose kraštuose, bažnyčią sudarė vien žydų kilmės tikintieji.
Jeruzalės žydai, atsigręžę į Kristų daug ko neteko. Jie buvo įpratę lankyti šventyklą, klausytis skaitinio iš Mozės įstatymo. Tapę Kristaus pasekėjais jie atsiribojo nuo įstatymo ir šventyklos. Šie žmonės daugiau nebegyveno įstatymo valdžioje, ir jautėsi labai atstumti. Todėl, manau, kad laiško autorius sako jiems: ,,Juk, prisiartinę prie kalno, kuris kitoks nei Sinajaus kalnas, nenorite grįžti prie ankstesniojo“. Išėjimo knygos 32-ame skyriuje skaitome, kad prie Sinajaus kalno Dievas davė Izraeliui įstatymą ir išžudė tris tūkstančius žmonių. Apaštalų darbų knygos 2-ame skyriuje parašyta, kad Sekminių dieną trys tūkstančiai įgijo išganymą. Taigi Įstatymą lydėjo mirtis, o Evangelijos skelbimą – nauja gyvybė. Įstatymo priėmimas iš Dievo anaiptol nebuvo malonus. Tuo metu dundėjo griaustiniai, blykčiojo žaibai, drebėjo žemė, siautė viesulas, rodėsi liepsnos ir buvo girdėti vis garsėjantis trimito skardenimas. Reginys buvo toks siaubingas, kad žmonės Mozei sakė: ,,Tu mums kalbėk, ir mes klausysime (…) tenekalba mums Dievas, kad nenumirtume!“ (Išėjimo 20,19). Laiško hebrajams autorius sako: ,,Juk nenorite grįžti į įstatymo laikus. Mes palikome visa tai užnugaryje“.
Kai tarnavau pastoriumi Nešvilyje, Tenesio valstijoje (Nashville, Tennessee), tą bažnyčią lankė labai maloni ponia. Man visuomet atrodė, kad ji viena iš tų, apie kurias rašo apaštalas Paulius. Antrame laiške Timotiejui 3-io skyriaus 6-oje – 7-oje eilutėse jis kalba apie ,,moterėles, pilnas nuodėmių ir blaškomas visokių įgeidžių, nuolat besimokančias ir vis nesugebančias pažinti tiesos“. Ta ponia buvo visuomeninių renginių mėgėja. Ji priklausė labai turtingai šeimai, linksmindavosi išgertuvių vakarėliuose ir kartu su kitais mėgavosi nuodėme, bet vis viena noriai lankydavo Biblijos pamokas. Ji lankė bažnyčią, kurioje aš tarnavau pastoriumi, tačiau niekada netapo jos nare. Be to, ta ponia dėjosi esanti uoli Biblijos tyrinėtoja. Sykį, po pamokslo, kuriame aš kalbėjau apie įstatymą, ji priėjo prie manęs ir tarė: ,,Daktare Makgy, kaip gražiai Dievas davė Izraeliui įstatymą, ar ne?“ Atsakiau tai brangiai poniai, kad įstatymas nebuvo gražiai duotas. Mano nuomone, šį įvykį lydėjo vienas iš baisiausių reginių, kokie tik yra aprašyti Biblijoje! Be to, tiems žmonėms buvo pasakyta, kad įstatymas nė vieno neišgelbės. Dievas davė jiems aukų sistemą, ir liepė atnašauti aukas. Iš tikrųjų įstatymas pasmerkė juos.
Hebrajų tikintieji, kuriems skirtas šis laiškas, buvo įpratę lankyti šventyklą ir atlikinėti ritualus. Dabar jiems nebebuvo kur eiti ir ką aukoti; nebebuvo apeigų, kuriose jie galėtų dalyvauti. Todėl laiško autorius sako, jog iš tikrųjų kai kas jiems dar liko –
[...]|
Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu
|
