Biblijos vartai
Atversta Heb1,2 vieta Biblijoje. Rezultatai nuo 1 iki 1.



iki

Paieškos langelyje įrašykite ieškomus žodžius arba nuorodą į Biblijos eilutę. Pagalba
Naujiena: Biblijos knygos ir Biblijos temų indeksas su paieška!

Laiškas žydams, 1 sk.

2 o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius. En Lbd NTG JBIB CMp3 McGee mp3 txt Klausyti Mt 28,18 1 Kor 8,6 Jn 1,3 Apd 2,17 Mt 17,5 Mt 21,38 Mt 26,63 Jn 1,14 Jn 1,17-18 Jn 3,16 Jn 13,3 Rom 8,17 1 Kor 15,25-27 Gal 4,4 Heb 2,3 Heb 2,8-9 Heb 5,8 Pr 49,1 Sk 24,14 Įst 4,30 Įst 18,15 Įst 31,29 Ps 2,6-9 Pat 8,22-31 Iz 2,2 Iz 9,6-7 Iz 44,24 Iz 45,12 Iz 45,18 Iz 53,10-12 Jer 30,24 Jer 48,47 Ez 38,16 Dan 2,28 Dan 10,14 Oz 3,5 Mch 4,1 Mt 3,17 Mk 1,1 Mk 12,6 Jn 3,25 Jn 15,15 Jn 16,15 Jn 17,2 Apd 10,36 Rom 1,4 Ef 1,10 Ef 1,20-23 Ef 3,9 Fil 2,9-11 Kol 1,16-18 Heb 1,5 Heb 1,8 Heb 7,3 Heb 9,26 Heb 11,3 1 Pt 1,20 2 Pt 3,3 Jud 1,18

John Vernon McGee komentaras šiai eilutei:

Šioje eilutėje rašoma, kad Dievas prabilo per savo Sūnų. Išvertus pažodžiui, Jis ,,prabilo į mus Sūnuje“. Arba, kaip rašo daktaras Vestkotas (dr. Westcott), ,,Dievas prabilo į mus tame, kuris apibūdinamas kaip Sūnus“. Jei dabar pat Jis prabiltų iš dangaus, tik pakartotų tai, ką jau yra pasakęs, nes Jėzuje Kristuje Dievas šiam pasauliui tarė paskutinį žodį.

,,Dienų pabaigoje jis prabilo į mus“. Šioje eilutėje pavartotas įvardis ,,mus“ yra labai svarbus. Jis apibūdina tuos, kuriems Senojo Testamento laikais Dievas buvo kalbėjęs per pranašus, tai yra hebrajų tikinčiuosius. Evangelijos pagal Matą 17-o skyriaus 5-oje eilutėje rašoma, kad Tėvas prabilo iš dangaus, sakydamas: ,,…Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“ Kadangi Tėvas savo paskutinį žodį tarė Viešpatyje Jėzuje Kristuje, šis žodis yra paskutinis ir mums. Taigi mūsų žvilgsnis nukreipiamas į Sūnų.

,,Prabilo į mus per Sūnų“. Kristus yra viršesnis už visus Senojo Testamento rašytojus, nes Jame yra apreiškimo pilnatvė. Jis išpildo visą Senąjį Testamentą ir taria paskutinį Dievo žodį žmogui. Evangelijos pagal Joną 16-o skyriaus 15-oje eilutėje užrašyti Kristaus Jėzaus žodžiai. Šie žodžiai buvo pasakyti jo žemiškos tarnystės metu maždaug prieš du tūkstančius metų: ,,…ji [tai yra, Šventoji Dvasia] ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs“. Taigi Dievo Dvasia, kalbėdama per Joną, Jokūbą, daktarą Luką, Paulių, Petrą ir kitus tikinčiuosius, užrašiusius Naująjį Testamentą, suteikė mums visą dievišką apreiškimą.

Sūnaus viršenybę ir pranašumą atskleidžia septyni neprilygstami teiginiai. Nemanau, kad kuris nors iš mūsų galėtume juos suvokti iki galo.

,,Kurį paskyrė visatos paveldėtoju“. Kaip verčia K. Burbulys, Viešpats Jėzus Kristus yra ,,visa ko“ paveldėtojas. Evangelijos pagal Joną 1-o skyriaus 3-ioje eilutėje skaitome: ,,Visa per jį atsirado, / ir be jo neatsirado nieko, / kas tik yra atsiradę“. Mums sakoma, kad kūrinija priklauso Jam, nes Jis ją sukūrė. Ji jau priklauso Viešpačiui Jėzui Kristui, taigi kyla klausimas, kaip Jis gali būti visa ko paveldėtojas? Matote, Jis atėjo į žemę ir prisiėmė mūsų žmogiškumą. Pirmajam žmonijos atstovui buvo duota valdžia valdyti šią kūriniją. Mes per mažai apie tai kalbame. Pradžios knygoje keliais žodžiais išreikšti reikšmingi teiginiai. Kartą, kai su grupe turistų lankėmės Izraelyje, mums pamokslavo vienas žydų tautybės krikščionis. Baigdamas, jis norėjo pateikti iliustraciją ir tarė: ,,pabandysiu jums tai paaiškinti mažais žodžiais“. Iš tikrųjų pamokslininkas norėjo pasakyti keliais žodžiais. Kitaip tariant, jis ketino pateikti trumpą iliustraciją. Panašiai Mozė parašė pirmuosius vienuolika Pradžios knygos skyrių. Jis vartojo ,,mažai žodžių“, tai yra rašė glaustai. Pradžios knygos 1-o skyriaus 26-oje eilutėje skaitome, jog Dievas davė žmogui valdyti visą žemės kūriniją. Čia Dievas neturi omenyje, jog padarė žmogų aukščiausios kategorijos sodininku, gebančiu sodinti gyvatvores ir genėti slyvas. Adomui buvo duota valdžia. Jis turėjo valdyti žemės gyvūniją. Adomui buvo pavaldi visa kūrinija. Manau, kad pirmasis žmogus kontroliavo gamtos reiškinius (pavyzdžiui, kritulius ar atšilimą), bet nusidėjęs šią valdžią prarado.

Atėjęs į žemę Viešpats Jėzus tapo žmogumi. Jis darė stebuklus. Jėzus turėjo galią žmogaus kūnui ir gamtai – galėjo nuraminti audras ar pamaitinti penkių tūkstančių žmonių minią. Jis sugrąžino tai, ką buvo praradęs Adomas. Viešpats Jėzus bus visa ko paveldėtojas, o mes Šventajame Rašte v [...]


Visi J.V. McGee komentarai mp3 formate

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika

Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu el. pašto adresas