Apreiškimas Jonui, 19 sk.

Išjungti lygiagrečias vietas      

13 Jis apsirengęs kraujyje pamirkytu drabužiu ir Jo vardas – Dievo žodis. En Lbd NTG JBIB CMp3 McGee mp3 txt Klausyti Jn 1,1 Ps 58,10 Iz 9,5 Iz 34,3-8 Iz 63,1-6 Jn 1,14 1 Jn 1,1 1 Jn 5,7 Apr 14,20

John Vernon McGee komentaras šiai eilutei:

Šią pastraipą aš išverčiau taip:

Ir jis vilki krauju aptaškytu drabužiu; ir jo vardas – Dievo žodis. Ir kariuomenės, kurios yra danguje, sekė paskui jį ant baltų žirgų, apsivilkę plona drobe, balta ir tyra. Ir iš jo burnos eina aštrus kalavijas, kad jis kirstų juo tautoms. Ir jis valdys jas geležine lazda, ir jis mina Visavaldžio Dievo rūstybės įniršio vyno spaustuvą. Ir jis turi ant savo drabužio užrašytą vardą: ,,KARALIŲ KARALIUS IR VIEŠPAČIŲ VIEŠPATS“.

Atkreipkite dėmesį, kad Jo drabužis aptaškytas krauju ir kad Jis mina Dievo rūstybės įniršio vyno spaustuvą. Šis reginys primena mums Izaijo knygos 63-io skyriaus pastraipą nuo 1-os iki 6-os eilutės. Joje skaitome:

Kas ten ateina iš Edomo, / raudonais drabužiais iš Bocros? / Spindinčiu apdaru, / žengdamas su didinga jėga? / ,,Tai aš, skelbiantis teisumą, / galingasis gelbėtojas“. Bet kodėl tavo apdaras toks raudonas, / o tavo drabužiai – lyg traiškančio vynuoges spaudykloje? ,,Aš vienas traiškiau vynuoges spaudykloje; / iš tautų nė vienos nebuvo su manimi. / Jas traiškiau pagautas įnirčio, / mindžiojau kupinas pykčio. / Jų trykštantis kraujas aptaškė man drabužius / ir sutepė mano apdarą. Mat keršto diena buvo mano širdyje, / atpirkimo metai buvo atėję. Dairiausi aplinkui, bet nebuvo, kas man padėtų, / ir sutrikau, kad nebuvo nė vieno, kas mane paremtų. / Vien mano ranka atnešė pergalę, / mano paties pyktis buvo atspara. Savo įniršiu sutrypiau tautas, / savo pykčiu jas sutriuškinau, / kraują jų išliejau ant žemės“.

Akivaizdu, kad tai susiję ne su pirmuoju, bet su antruoju Kristaus atėjimu. Tą patvirtina Apreiškimo knygos 19-o skyriaus pastraipa nuo 13-os iki 16-os eilutės.

Frazė ,,Ir jis valdys jas geležine lazda“ primena mums 2-ą psalmę. Joje nuo 6-os iki 9-os eilutės skaitome: ,,‘Juk aš pasodinau soste savo karalių ant Siono, / savo šventojo kalno!’ / Aš paskelbsiu VIEŠPATIES įsaką. / VIEŠPATS tarė man: ‘Tu mano sūnus, / šiandien tave pagimdžiau [iš numirusių]. / Prašyk manęs, ir padarysiu tautas tavo valdomis, / o visus žemės pakraščius – tavo nuosavybe. / Geležies skeptru gali joms kirsti, / kaip molio indus į šukes daužyti’“.

Kai Kristus buvo atėjęs į žemę pirmą kartą, Jis spinduliavo romumu, o kai ateis antrą kartą – degs rūstybės įniršiu. Visgi, abi šios savybės atskleidžia ,,Avinėlio rūstybę“.

Šioje pastraipoje minimi ,,dangaus galybių pulkai“, matyt, yra angelų legionai, paklūstantys Jo įsakymams.

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu